Aerobinio darbingumo ir aerobinių pratimų poveikis sveikatai
Kaip žinoma, sveikata suprantama kompleksiškai. Tai ne tik ligų nebuvimas, o visų pirma individo fizinio, psichinio ir socialinio gerbūvio būsena. Biologiniu ne tik fizinio, bet ir kitų sveikatos komponentu pagrindu ar bent jau svarbia dalimi dauguma mokslininkų laiko organizmo energetinį ir funkcinį potencialą, kurio svarbiausiu kiekybiniu rodikliu galima laikyti MDS. Mūsų organizmas turi gyventi pusiausvyroje su jį supančia aplinka, išlaikydamas savo vidinės terpės pastovumą. Ne tik fizinis krūvis, bet ir karštis, šaltis, aplinkos užterštumas, hipoksija, virusai, maisto medžiagos ir kiti faktoriai nuolat daro poveikį žmogaus organizmui. Norint išlaikyti vidinės terpės pastovumą, organizmui būtini galingi savireguliacijos mechanizmai. Kas gi yra ryšio tarp aerobinio darbingumo, aerobinių pratimų poveikio organizmui ir sveikatos pagrindas. Tai bendri adaptaciniai pokyčiai, atsiradę fizinių pratimų poveikyje (1 pav.). Organizmo adaptacija (prisitaikymas) prie fizinių krūvių ir aplinkos poveikio vyksta tarsi dviem etapais. Krūvio metu vyksta taip vadinami greiti adaptaciniai pokyčiai, kurių metu mobilizuojami organizmo funkciniai ir energetiniai bei plastiniai rezervai, siekiant išlaikyti vidinės terpės pastovumą. Po krūvio organizme įvyksta ilgalaikiai adaptaciniai pokyčiai, kurių metu atsiradę struktūriniai pokyčiai padidina organizmo funkcines prisitaikymo prie konkretaus dirgiklio galimybes. Tiek greitojoje, tiek ir ilgalaikėje organizmo adaptacijoje galima išskirti bendrąjį ir specialųjį komponentą. Būtent bendrasis adaptacijos prie aerobinių pratimų poveikio komponentas is padidina organizmo atsparumą ne tik fiziniam krūviui, bet ir kitokiems aplinkos poveikiams. Daugelis organizme dėka fizinio krūvio atsiradusių pakitimų ne tik padidina jo funkcines galimybes, bet ir sumažina įvairių susirgimų riziką.
Toliau aerobinių pratimų sukeltus pakitimus panagrinėsime detaliau, akcentuodami tų pakitimų ryšį su sveikatą apibūdinančiais komponentais.
1 lentelėje apibendrintas aerobinio pobūdžio treniruočių poveikis įvairioms organizmo sistemoms. Kaip matome, daugumos pakitimų poveikyje padidėja MDS ir aerobinė ištvermė. Dar Kuperis (1970) pastebėjo glaudų ryšį tarp aerobinio darbingumo ir sveikatos. Jis parodė, kad vyrai, kurių santykinis MDS ne mažesnis kaip 42 ml/kg/min ir moterys, kurių santykinis MDS ne mažesnis kaip 35 ml/kg/min, beveik neserga chroniškomis ligomis, o jų arterinis kraujospūdis normalus. MDS dydis taip pat atvirkščiai koreliuoja su mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemų ligų.
Aerobiniai pratimai, ypač atliekami ilgesnį laiką,turi tam tikrą poveikį organizmo įvairių medžiagų poreikiui. Ilgai dirbant, sumažėja angliavandenių atsargos kepenyse ir dirbančiuose raumenyse. Po darbo yra palankios sąlygos šių ebnergetinių komponentų atstatymui, ypač jei su maistu vartojame daug angliavendenių. Trūkstant angliavandenių, suintensyvėja riebalų vartojimas energijos gamybai, bet pirmenybė teikiama angliavandenių atsargų atstatymui. Vartojant energetiniu požiūriu pakankamą ir subalansuotą maisto kiekį, papildomo baltymų ir daugelio vitaminų vartojimo nereikia. Kalbant apie vitaminus, galima paminėti nebent C ir E, turint omenyje jų antioksidantinį poveikį, mikroelementus cinką, varį ir chromą, kadangi jų paprastai vartojama per mažai. Moterims kartais naudinga papildomai vartoti kalcio ir geležies. Dirbant karšto oro salygomis, ypatingą dėmesį, ypač vaikų ir vyresniame amžiuje būtina atkreipti į vandens vartojimą. Jo suvartojimas turi pilnai kompensuoti termoreguliacijos metu netenkamo vandens kiekį.
Aerobinių treniruočių poveikyje sumažėja daugelio hormonų prieaugis atliekant tą patį absoliutų darbą. Tačiau, hormoninė reakcija į tą patį santykinį krūvį, praktiškai nesikeičia. Postabsorbcinė insulino koncentracija treniruočių poveikyje sumažėja. Intensyvių ištvermės treniruočių poveikyje moterų kraujyje sumažėja estrogenų ir progesterono, vyrų – testosterono kiekis. Pakinta taip pat audinių jautrumas hormonų poveikiui. Riebalinio audinio lipolizės atsakas į katecholaminų poveikį padidėja. Taip pat padidėja audinių jautrumas insulinui.
Ilgalaikiai aerobiniai pratimai mobilizuoja riebalus iš riebalinio audinio ir gali sumažinti jų atsargas organizme. Aišku, daug kas priklauso nuo dietos. Krūvis gali sumažinti riebalų kiekį tik esant pakankamai dideliam energijos išeikvojimui darbo metu. Dažnai, specialios dietos greičiau mažina kūno svorį. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad mažėjant kūno svoriui ištvermės krūvių poveikyje, geriau išsaugoma neriebalinė kūno dalis. Riebalinio audinio reguliacija priklauso nuo sudėtingų mechanizmų sąveikos. Nenutukusių žmonių organizme padidėja katecholaminų poveikis lipazei, dėl to geriau mobilizuojami riebalai krūvio metu. Iš kitos pusės, išauga ir fermento lipoproteinų lipazės aktyvumas, dėl to geriau atstatomos riebalų atsargos. Duomenų apie nutukusius žmones yra mažai.
1 lentelė Ilgalaikė raumenų ir vegetacinių sistemų adaptacija prie aerobinio pobūdžio krūvių
| Raumenys | ||
| 1. Mitochondrijos | Padidėja kiekis, dydis, pasikeičia išsidėstymas | Pagerėja aerobinis galingumas |
| 2.Aerobinės oksidacijos fermentai | Padidėja kiekis ir aktyvumas | |
| 3. Mioglobinas | Gyvūnų raumenyse padidėja koncentracija | |
| 4. Riebalai | Padidėja kraujotaka ir fermentų aktyvumas, padaugėja skaidulose trigliceridų | Lėtina glikogeno išeikvojimą |
| 5. Angliavandenių oksidacija | Padidėja aerobinės oksidacijos greitis | Lėtina glikogeno išeikvojimą |
| 6. Raumenų skaidulų tipai | 1 ir 2 tipo santykis nekinta, 2 a tipo daugėja | |
| 7. Raumenų skaidulos | Daugiau hipertrofuojasi 1 tipo RS | |
| 8. Raumenų kapiliarizacija | Padidėja | |
| 9. Glikogeno kiekis | Padidėja | |
| Širdis ir kraujotaka | ||
| 1. Širdies dydis | Padidėja | |
| 2. Miokardas | Vidutiniška hipertrofija | |
| 3. CKK ir bendras Hb kiekis | Padidėja | |
| 4. ŠSD ramybėje ir nemaksimalaus aerobinio darbo metu | Sumažėja | |
| 5. Sistolinis kraujo tūris | Padidėja | |
| 6. Maksimalus ŠSD | Sumažėja | |
| 7. MKT | Padidėja | |
| 8. Kraujo spaudimas | Sumažėja tiek sistolinis, tiek ir diastolinis | |
| 9. Cholesterolis | Mažėja, didėja didelio tankio lipoproteinų santykis | |
| Kvėpavimo sistema | ||
| 1. GPT | Padidėja | |
| 2. Difuzinės plaučių savybės | Padidėja | |
| 3. Maksimali plaučių ventiliacija | Gerėja | |
| 4. Plaučių ventiliacija nemaksimalaus aerobinio darbo metu | Sumažėja | |
| 5. Kvėpavimo raumenų pajėgumas | Padidėja |
Riebalinio audinio mobilizavimas aerobinio krūvio metu priklauso nuo lyties ir kūno vietos. Pavyzdžiui, vyrų dubens srities riebalų ląstelių atsakas į katecholaminų poveikį padidėja, o moterų ne. Geriau mobilizuojami viršutinės kūno dalies riebalai, taip pat visceralinius organus supantys riebalai. Įdomu, kad mažėjant kūno riebalų audinio kiekiui, mažėja riebalinių ląstelių dydis, o ne kiekis. Labai svarbu, kad aerobinio poveikio treniruotės padidina raumenų sugebėjimą oksiduoti riebalus. Tai sąlygoja padidėjęs mitochondrijų kiekis ir įvairių riebalų oksidacijoje dalyvaujančių fermentų aktyvumas. Treniruoti asmenys, atlikdami vieną ir tą patį absoliutų krūvį, santykinai daugiau energijos gauna iš riebalų. Be jau minėtų priežasčių, čia labai svarbus lipoproteinų lipazės aktyvumo padidėjimas, ner ramybėje skatinantis cirkuliuojančių trigliceridų įsisavinimą. Aerobinių pratimų poveikyje sumažėja trigliceridų koncentracija ir padidėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis. Sumažėjus kūno riebalų kiekiui, taip teigiamai pakinta lipoproteinų kiekis bei santykis, tačiau fizinio krūvio poveikyje šie pakitimai vyksta ir be riebalų atsargų sumažėjimo.
Aerobiniai krūviai stimuliuoja jungiamojo audinio metabolizmą, nors moksliniai su tuo susiję duomenys gana prieštaringi. Ne visi tyrėjai aptinka, kad dėl krūvio poveikio jungiamasis audinys sustiprėja. Manoma, kad fizinių pratimų poveikis šiuo atveju labai priklauso nuo amžiaus, dietos, endokrininio statuso, aplinkos faktorių.
Analogiškai, aerobiniai krūviai greitina baltymų metabolizmą. Manona, kad tai gali padėti išsaugoti raumenų masę senstant.
Yra duomenų, kad nesunkūs aerobiniai krūviai teigiamai veikia imuninę sistemą, kai tuo tarpu intensyvūs arba labai ilgi krūviai ją gali susilpninti. Tai aiškinama tuo, kad pastaruoju atveju (pavyzdžiui, po maratono bėgimo, persitreniravus), kraujyje sumažėja glutamino kiekis, kuris yra pagrindinis makrofagų ir limfocitų energijos šaltinis.
Nedaug žinoma apie fizinių krūvių poveikį kraujo krešėjimo sistemai. Aerobiniai pratimai aktyvina fibrinolizę ir slopina trombocitų agregaciją.
Aerobiniai pratimai įvairiapusiškai veikia CNS. Dirbant gulimoje padėtyje, smegenų kraujotaka suintensyvėja. Ilgas aerobinis darbas padidina kraujo endorfinų koncentraciją, kurie stimuliuojančiai veikia CNS, sukelia euforinę būseną, mažina skausmo, nuovargio pojūtį. Yra duomenų apie teigiamą sistemingų fizinių pratybų poveikį atminčiai, inteligencijai, reakcijos greičiui.
Mažai abejojančių tuo, kad nuo aerobinio darbingumo ir fizinio aktyvumo lygio priklauso aterosklerotinių pokyčių rizika. Tai susiję su teigiamu aerobinių pratimų poveikiu kūno riebalų masei, kraujo liporoteinų kiekiui ir santykiui, arteriniam kraujospūdžiui, o taip pat tiesioginiam širdies ir kraujagyslių sistemos darbingumui. Neintensyvūs aerobiniai pratimai mažina kraujospūdį, o tai mažina insulto tikimybę.
Manoma, kad aerobiniai pratimai mažina pavojų susirgti I ar II tipo cukriniu diabetu. Atsargiai dozuojami, jie gali pagerinti ir sergančiųjų šiomis ligomis būseną.
Fiziniai pratimai yra gera osteoporozės profilaktikos priemonė. Tai pastebima ir vyresniame amžiuje, nors poveikis moterų kaulams labai priklauso nuo estrogeno kiekio.
Kai kurie autoriai nurodo ryšį tarp fizinio aktyvumo ir darbingumo lygio ir kai kurių vėžinių susirgimų tikimybės. Pavyzdžiui, nustatyta, kad dėl fizinio aktyvumo sumažėja gaubiamosios žarnos vėžio tikimybė.
Aerobiniai pratimai mažina depresiją ir nerimą, todėl pschoterapeutų rekomenduojami šių ligų gydymui ir profilaktikai.
Apibendrinant, galima teigti, kad sistemingai atliekami aerobiniai pratimai gerina darbingumą, padededa išsaugoti sveikatą ir gyvenimo kokybę iki gilios senatvės. Fizinio aktyvumas – tai vienas didžiausių evoliucijos eigoj susiformavusių organizmo poreikių. Tik visiškas šio poreikio patenkinimas gali užtikrinti normalią organizmo savireguliaciją ir tuo pačiu sveikatą.
