Kodėl geriau sveikai?
Terminus “sveika gyvensena”, “sveikas maistas” ir pan. kiekvienas iš mūsų esame girdėję ne kartą ir ne du. Dažniausiai praleidžiame tai pro ausis arba net nusišypsome, kažką atlikdami save “pagavę”, jog tai nesveika. Nesveika, bet taip malonu, jog to net nežadame atsisakyti. Nejaugi aš galėčiau atsisakyti virtų bulvyčių prie karbonado, ar prie gardaus sultingo kotleto? Jokiu būdu, juk gyvenu tik vieną kartą, tai kodėlgi turėčiau iš savęs atimti tokį malonumą? Mankštintis? Nesuprantama, kodėl man kilnoti tuos svarmenis be tikslo – pakeliu, nuleidžiu, vėl pakeliu, vėl nuleidžiu. Geriau jau visą šią energiją išlieti nudirbant kokį naudingą darbą… O jeigu nėra ką dirbti, tuomet kur kas geriau palepinti savo kūną išsitiesus priešais televizorių, idant prakaituoti be tikslo treniruoklių salėje. Tokios ir panašios mintys aplanko dažną pilietį. Tik, kaip ir visad gyvenime, galime atrasti BET. Visų pirma, šnekant apie sveiką gyvenseną, norėtųsi paklausti – ar tikrai kiekvienas savo viduje suvokia, ką reiškia šis terminas?
Įpročiai gali būti žalingi, gali būti naudingi. Nesveikai gyvenant, protas ir kūnas paskelbia vienas kitam karą: protas žaloja kūną, tarsi pjaudamas šaką, ant kurios sėdi – kūnas taipogi imasi atsakomųjų reakcijų – sutrinka įvairių organizmo funkcijų veikla, atsiranda nuovargis, mieguistumas be priežasties, – kūnas keršija įvairiausiais negalavimais. Pamąstykime – o ar gali žmogaus protas draugauti su kūnu? Taip! Jie gali būti puikiausiais draugais, padedančiais vienas kitam. Protas, suvokdamas kas naudinga jo draugužiui kūnui, gali pasistengti jam tai suteikti: neapsvaigęs nuo nikotino, alkoholio ar tingaus gyvenimo, o fizinio krūvio paskatintos medžiagų apykaitos dėka veikdamas aštriau, greičiau reaguodamas į nenumatytas situacijas, protas gali apsaugoti savo draugą nuo įvairiausių pavojų. Kūnas, nors ir ne toks intelektualus kaip protas, visgi savo ruožtu su kaupu atsiskaitys protui – taip jau gamtos surėdyta. Genialumas paprastume. Kūnas protui padovanos laisvę, gerą nuotaiką, didesnę dėmesio koncentraciją, ištvermę. Kūnas, pats būdamas ištvermingesniu ir stipresniu, fiziškai sugebės nudirbti ne tik daugiau fizinių pastangų reikalaujančius dienos darbus, bet lygiai taip pat stipriai pasitarnaus portui atliekant savuosius – protinius. Tai pati nuostabiausia simbiozė, barteriniai mainai, naudingi abiems pusėms. Abi žmogaus pusės nestabdo viena kitos, netrugdo, o skatina ir padeda gyventi pilnavertį, kupiną energijos, gyvenimą. Retorinis klausimas: jeigu mes visa tai suvokiame, ar sunku apsispręsti?
Girdėjau, jog žmogus sau kenkia gyvendamas nesveikai, nes neturi tikslo gyvenime. Jam trūksta motyvacijos. Tarsi asilas kuriam reikia morkos, kad trauktų vežimą. Asilas ta prasme, kad užsispyręs. Žmogui reikia tikslo, ateities vizijos, siekiamybės. Ar negalima tos siekiamybės apibrėžti kaip „noras būti laimingu, noras justi vidinę darną, kasdien būti energingiems“? Juk visi to norime, tik klausimas – kaip stipriai? Noro stiprumas prasideda kažkur ties mintimi, kad gal ir visai šaunu būtų pasijusti laimingu, tarsi sugauti keptą vištą, nukritusią iš dangaus tiesiai į rankas, o jo pabaiga gali būti ties begalinėmis pastangomis pasiekti norimą tikslą. Kartais pastangos viršija sveiko proto ribas ir tampa liguistomis, ką geriausiai demonstruoja anoreksikių paauglių atvejai. Manau visur egzistuoja aukso vidurys, optimaliausias variantas. Kalbant apie sveikatą, kūno ir dvasios draugystę, manau tereikia suprasti, jog tai visapusiškai naudinga, tuomet atsiranda ir motyvacija elgtis būtent taip, kaip pačiam naudinga. Ir taip besielgiant, žmogus pastoviai patiria malonių paskatinimų – pagerėjusi nuotaika, gražesnis gyvenimas, smulkmenos, ankščiau sukeldavusios stresą, pradeda juokinti, atsiranda daugiau energijos, pasitikėjimas savimi. Galėtume vardinti ir vardinti, ar ne? Pagaliau laimingas žmogus, spinduliuodamas ta laime, užkrečia ir kitus. Susidraugaukime patys su savimi!!!
treniruoklių salės instruktorius
kineziterapeutas
Laurynas Milaševičius
bodybuilding.lt
Šaunus straipsnis
Tačiau žmonėms valios pastangų trūksta,kad sugebėtų pasikeisti 