Amino rūgštys yra skirstomos į nepakeičiamas – būtinas (gyvybiškai būtinas, kurių organizmas negali pats sintetinti) ir pakeičiamas – nebūtinas. Valinas, leucinas ir izoleucinas kartu sudaro BCAA (Branch chain amino acids), tai šakotosios grandinės amino rūgštys. Amino rūgštys patenka į kraują greičiausiai ir reikiamas kiekis yra gerai žinomas. Daugelis atletų aiškina amino rūgščių vartojimą todėl, kad jos geriausiai ir greičiausiai įsisavinamos, tačiau pabrėžia ir tai, kad
toks produktas yra ypač brangus ir pateisinamas dažniausiai tik profesionaliam lygmenyje. Arginino ir ornitino turintys preparatai naudojami skatinti žmogaus augimo hormonui (HGH) ir insulino gamybai, tai padeda padidinti raumenų masę ir jėgą per sustiprintą hormonų veiklą. Kalio ir magnio preparatai yra amino rūgštys, kurios padeda mažinti amoniako
kaupimąsi fizinio krūvio metu. Triptofano (TRYP) ir šakotosios grandinės amino rūgščių (BCAA) turintys maisto papildai daro poveikį serotonino, neuromediatorių susidarymui, kurie dalyvauja centrinės nervų sistemos funkcijose, mažinant nuovargį fizinio krūvio metu. BCAA trūkumas neigiamai įtakoja proteino sintezę tuo pačiu ir prastesnį raumenų augimą.

Amino rūgštys yra labai svarbios sveikos mitybos aspektu, kadangi jos dalyvauja baltymų ir gliukozės sintezėje, yra pagrindinis azoto šaltinis, rezervinis energijos šaltinis. Amino rūgštys svarbios ir imuninės sistemos funkcijai palaikyti, nes jos, kaip statybinė medžiaga, reikalingos antikūnų gamybai. Šios rūgštys yra anabolizmo (raumens augimo) priežastis, todėl sportininkams būtinai reikia šių amino rūgščių.

Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad yra daugybė amino rūgščių, bet tik keletas iš jų yra būtinos anabolizmui skatinti. Nenuostabu, kad šios amino rūgštys, reikalingos anabolizmui, yra randamos žmogaus raumens baltyme. Moksliniuose tyrimuose yra teorijų, kad amino rūgštys padidina sportininkų rezultatų efektyvumą įvairiais būdais, pavyzdžiui, didinant anabolinių hormonų sekreciją, užkerta kelią neigiamam persitreniravimo poveikiui ir psichologiniam nuovargiui.

Proteinai yra labai svarbūs sportininkams, dėl susidaromų peptidinių hormonų (augimo hormonai, IGF-1 ir insulinas). Taip pat proteinai sportininkų organizme greitina chemines reakcijas ir įvairių kraujo sudėtinių dalių transportavimą. Dėka proteino yra patenkinamas azoto poreikis organizme, ko negali padaryti joks kitas maisto papildas. Kadangi fizinių treniruočių metu turimas kūno proteinas yra ardomas ir kūnas turi prisitaikyti stresinėms situacijoms, jis žinoma nori
užauginti kuo daugiau raumens masės. To pasekoje padidėja proteino poreikis, kuris žinoma turėtų būti patenkintas, šiais atvejais sportininkai dažniausiai vartoja proteinų kokteilius ir papildus. Aktyviai sportuojantiems yra visais atvejais rekomenduojamas didesnis proteino kiekis, tam, kad būtų išvengta amino rūgščių trūkumo ir tuo pačiu, neutralizuoti nepilnavertės mitybos galimus neigiamus padarinius.

Sportininkų aukštų pasiekimų rezultatus įtakoja keletas pagrindinių veiksnių:

1. genetiniai veiksniai, lemiantys žmogaus fizinio išsivystymo, fizinio ir funkcinio pajėgumo bei
psichinių savybių formavimąsi ir raidą, adaptacines galimybes;
2. taikomų fizinių krūvių apimtys, intensyvumas, specifiškumas, jų derinimas su poilsiu;
3. atsigavimo priemonių tikslingas ir efektyvus taikymas: racionali mityba ir efektyvūs maisto
papildai, fizioterapinės priemonės, kineziterapiniai veiksniai ir kitos savybės.

Šie trys veiksniai sudaro pagrindą sportininko fizinių galių didinimui, tačiau yra ir daugiau veiksnių – techninis ir taktinis rengimas, psichinis ugdymas, socialiniai veiksniai, medicininis aptarnavimas, metodinė pagalba, materialiniai veiksniai, kurie atskirose sporto šakose savitai pasireiškia ir įtakoja sportinį rezultatą. Išaugus maisto papildų vartojimui, sportininkų mityba vis dar išlieka neracionali ir nesubalansuota, o maisto papildų vartojimas nederinamas su įprastine
mityba. Maisto papildai vartojami neatsižvelgiant į individualius sportininko organizmo poreikius ir mitybos ypatumus. Todėl ypač pastarąjį dešimtmetį mokslininkai atlieka tyrimus, siekdami įvertinti maisto papildų ir sportininkams skirtų specialių maisto produktų vartojimo ypatumus.

Šiuo metu sportininkų, ypač profesionalų, fiziniai krūviai yra labai dideli. Juos atliekant organizmui tenka sunaudoti labai daug energetinių medžiagų. Dėl šių medžiagų atgavimo ir papildymo treneriams ir medikams didelių problemų nekyla, tuo tikslu vartojamos įvairios energetinės medžiagos, vitaminai, mineralinės druskos, mikroelementai, įvairios amino rūgštys, kurios gali būti panaudojamos plastinėms organizmo struktūroms atkurti. Ypač daug energetinių medžiagų gaunama valgant gerai subalansuotą maistą, tačiau esant milžiniškiems krūviams kai kurių medžiagų sportininko organizme pristinga. Šį trūkumą gali kompensuoti įvairūs maisto papildai, atitinkantys išeikvotų medžiagų kiekį ir sudėtį. Pastaruoju metu ypač nemažas dėmesys yra kreipiamas į natūralių komponentų maisto papildus, kurie savo poveikiu skatina tam tikras organizmo funkcijas.

Nustatyta, kad maisto papildai yra skirti padidinti sportininkų fizinei jėgai ir galiai, psichologiniam stiprumui ir ištvermei. Fizinei jėgai ir galiai skirti maisto papildai susideda iš farmakologinio pobūdžio ir maistinių medžiagų. Šie maisto papildai skatina medžiagų apykaitos procesus sportininkų organizme, kurie vyksta fizinio krūvio ir energijos gamybos metu, didina fizinę jėgą ir galią. Psichologiniam stiprumui yra sukurti ir naudojami maisto papildų preparatai,
kurie didina psichinę koncentraciją, daro teigiamą įtaką psichologiniams procesams prieš arba per varžybas bei sukelia psichologinį atsipalaidavimą. Ištvermei didinti yra skirti maisto papildai, kurie gerina energijos paskirstymą ir efektyvų naudojimą ypač intensyvaus fizinio krūvio metu.

Yra priemonių, galinčių padėti ilgiau ir sunkiau sportininkams treniruotis, tai betaalaninas ir bikarbonatai, jie palaiko liesą raumeninę masę ir pagerina raumenų pluošto sintezę. Betaalaninas padeda sukurti karnoziną sportininkų raumeniniame audinyje. Karnozinas padeda normalizuoti vandenilinį rodiklį (Ph), todėl galima ilgiau ir sunkiau treniruotis. Tyrimai rodo, kad kuo aukštesnis karnozino kiekis raumenyse, tuo didesnė jėga ir energija. Kreatinas yra veiksmingas siekiant padidinti sportininkų raumeninę masę ir jėgą. Kreatinas – populiariausias papildas sportininkų tarpe. Jo vartojimas padidina raumenų jėgą ir intensyvumą, o taip pat padidėja ištvermė, aktyvumas, didėja raumenų masė. Kreatinas yra vienas iš nedaugelio papildų, kurių veiksmingumas patvirtintas daugelio mokslinių tyrimų. Atsižvelgiant į tai, papildas yra veiksmingiausias ir reikalingiausias visose jėgos ir greičio reikalaujančiuose sporto šakose. Svarbu ir tai, kad kreatinas padidina baltymų sintezę.

 Maisto papildų įtaka sportininkų organizmui.

2009 metais Ispanijoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad maisto papildų vartojimas daro įtaką sportininkų geresnių rezultatų siekimui ir fiziniam pajėgumui įvairiose energijos gamybos zonose:

1) vienkartinio raumenų susitraukimo galingumo absoliutūs ir santykiniai rodikliai turi tendenciją
didėti;
2) sportininkams 20 dienų vartojant maisto papildus anaerobinis glikolitinis pajėgumas didėja taip
pat statiškai patikimai;
3) kraujotakos ir kvėpavimo sistemos reakcija į 60s trukmės fizinį krūvį maksimaliomis
pastangomis taip pat sumažėja;
4) dėl maisto papildų vartojimo nors ir nežymiai, tačiau stabiliai kyla fizinis darbingumas, taip pat
pastebėtas atsigavimo procesų pagreitėjimas po fizinių krūvių;
5) maisto papildų vartojimas teigiamai veikia kraujotakos ir kvėpavimo sistemos funkcinį
pajėgumą (Molinero & Marquez, 2009).

Nustatyta, kad angliavandeniai yra pagrindinis su maistu gaunamas energijos šaltinis, kuris skirtas didelio intensyvumo aerobinei ištvermei (> 65-70% VO2max). Angliavandeniai yra svarbiausias įvairiose ląstelėse vykstančių procesų energijos šaltinis, nes jų oksidacijos metu išsiskirianti energija panaudojama ATP sintezei, gyvybinėms funkcijoms garantuoti, šilumos gamybai – visa tai labai svarbu užsiimant sportine veikla. Angliavandenių įsisavinimas gali
padidinti endogeninio glikogeno atsargas, kurie mažina nuovargį bei kuo greičiau padeda pagerinti fizinės veiklos rezultatus apie 2 – 3 procentus, tai ypač svarbu maratonų bėgikams, sprinteriams. Be to, atlikti tyrimai rodo, kad angliavandenių ir jų papildų vartojimas padeda gerinti sportinės veiklos rezultatus sportininkams, užsiimantiems aerobika.

Keletas Pitsburgo universiteto mokslininkų atliktų tyrimų parodė, kad piruvato vartojimas, toks kaip dihydroxyacetone ir piruvato (DHAP), gali padidinti raumenų glikogeno lygius arba gliukozės įsisavinimą naudojant raumenų jėgą. Kiti metabolitai, tokie kaip fruktozės 1,6-difosfatas ir laktato druskos (polylactate) nedaro didesnio poveikio sportininkams negu gaunama iš natūralių angliavandenių šaltinių, pavyzdžiui, gliukozės. Organizme greičiausiai atsistato glikogeno atsargos, iš karto po pratimo arba per pirmąsias dvi valandas po pratimo. Tai ypač svarbu, jei treniruotė vyksta kelis kartus per dieną arba užsitęsia ilgiau. Organizmas didžiausią dalį energijos gauna iš angliavandenių bei riebalų. Intensyvių treniruočių metu, angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Sumažėjusios angliavandenių atsargoms organizme, treniruotės efektyvumas automatiškai sumažėja net iki 50 proc. ir gali sutrikdyti smegenų veiklą. Treniruotės
metu angliavandeniai greičiausiai įsisavinami geriant skysčius. Sportininkams svarbus yra raumenų glikogenas ir angliavandenių vartojimas. Sumažėjęs raumenų glikogenas, sumažina darbo efektyvumą. Sumažėja izokinetinė ir izometrinė jėga, atsiranda raumenų silpnumas. Nustatyta, kad maisto papildai turintys angliavandenių, ištvermės treniruočių metu raumenyse padeda išlaikyti glikogeno atsargas.

Riebalai yra energijos šaltinis, daugiausiai naudojamas atliekant ištvermės pratimus bei nelabai intensyvioje veikloje (ėjimas, sėdėjimas). Kūno riebalai yra koncentruotos energijos atsargos. Netgi ir pats liekniausias žmogus savo kūne turi pakankamai riebalų, kad galėtų aprūpinti energija, daug valandų trunkančią fizinę veiklą. Sportininkams ypatingai rekomenduojama, kiek galima mažiau naudoti riebaus maisto, ne tik todėl, kad riebaus maisto vartojimas didina riebalų
atsargų kiekį organizme, bet ir todėl, kad būtų daugiau gaunama angliavandenių su maistu, nes angliavandeniai yra svarbiausias energijos šaltinis sportinių ar fizinių užsiėmimų metu.

Lipidai yra energijos šaltinis, skirtas lengvo ar vidutinio intensyvumo aerobinei ištvermei (mažiau kaip 50-65% VO2max), tačiau skirtingai nuo angliavandenių, iš lipidų gaunamų trigliceridų gausu riebaliniuose ir raumeniniuose audiniuose. Trigliceridai teikia laisvųjų riebalų rūgščių (LRR), kurie yra pirminiai lipidų energijos šaltiniai fizinio krūvio metu. Riebalų skaidymo metu išlaisvinama du kartus daugiau energijos, negu jos gaunama skaidant gliukozę ar baltymus.
Lipidai skatina oksidaciją, ypač padeda energijos kaupimo ir saugojimo procesuose, mažina priklausomybę nuo endogeninių angliavandenių bei dalyvauja kaip pradinė medžiaga vykstant prostaglandinų, vitaminų ir hormonų sintezei.

Sportininkai, kurie vartoja maisto papildus teigia, kad dažniausiai jaučia miego kokybės pagerėjimą, ištvermės padidėjimą, jėgų antplūdį, seksualinio potraukio padidėjimą, jaučiasi energingesni. Maisto papildų vartojimo įtaka sportininkų organizmui yra gana nemaža, akivaizdu, kad vartojant įvairius maisto papildų preparatus pagerėja sportininkų fiziologinės ir biologinės funkcijos bei sportiniai rezultatai.

Šiuo metu ypatingai didelis dėmesys skiriamas maisto papildų vartojimui, todėl svarbu išsiaiškinti jų sampratą bei klasifikaciją. Įvairūs mokslininkai skirtingai įvardija maisto papildų sampratą. Kaip teigia Stukas, maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastam maisto racionui, kurio sudėtyje yra maisto medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį. Pasak Roetert & Facsm, maisto papildai yra apibūdinami kaip produktai, kurie vartojami per burną ir, kuriuose yra dietinių ingredientų, papildančių dietą ar sumažinančių specifinę maistinę stoką. O kaip teigia Bartkevičiūtė ir kt., maisto papildai yra maisto produktai, skirti įprastam maistui papildyti, kurie vieni ar kartu su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maisto ar kitų medžiagų šaltinis, turintis poveikį mitybai arba fiziologijai. Jais prekiaujama rinkoje dozuota forma, t.y. kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis ir miltelių paketėliais, ampulėmis su skysčiu, buteliukais su lašų dozatoriumi bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais kiekiais, formomis. Dažniausiai maisto papildai gali būti rekomenduojami vartoti žmonėms mitybai papildyti ir fiziologinėms funkcijoms palaikyti. Kiekvienas žmogus maitinasi individualiai, taigi ir maisto papildus turi rinktis individualiai, atsižvelgdamas į maitinimosi pobūdį. Nepasitarus su gydytoju nereikėtų vartoti labai didelių kiekių veikliųjų medžiagų ar vaistažolių turinčių maisto papildų.

Pasak Williams, maisto papildai yra preparatai, skirti mitybos papildymui ir plačiai naudojami sportininkų tarpe visame pasaulyje. Dažniausiai naudojami maisto papildai yra vitaminai, mineralai, amino rūgštys, prieskoniniai augalai ir metabolitai/ekstraktai ar jų sudedamosios dalys. O kaip teigia Cresio & Lima, maisto papildai yra skirti sportininkams ir
fiziškai aktyviems žmonėms bei padeda įvairiapusiškai sustiprinti organizmą. Maisto papildai dažnai parduodami kaip ergogeninės medžiagos, kurios gali pagerinti ir padidinti galią. Baltymai ir amino rūgštys, kreatinas, L-karnitinas, vitaminai, mikroelementai, kofeinas, beta-hydroxymethylbutyratas (HMB) yra dažniausiai vartojami maisto papildai. Baltymų preparatai yra vieni iš dažniausiai vartojamų maisto papildų. Biologinis poveikis pasižymi padidėjusia raumenų baltymų sinteze, sumažinamas kūno riebalų kiekis, padidinama insulino koncentracija plazmoje, kuri teikia pirmenybę amino rūgščių pasisavinimui į raumenų ląsteles. Pernelyg didelis baltymų suvartojimas gali padidinti karbamido gamybą, sukelti pilvo spazmus, viduriavimą ir padidinti dehidratacijos riziką.

Šiandien nemažai kalbama apie maisto papildus, kurių vartojimas vis didėja. Žinoma, kad kasdien žmogaus organizmas turi gauti virš 40 įvairių maisto medžiagų, viename produkte tokio kiekio medžiagų nerasime, todėl reikia rinktis įvairius produktus. Tačiau jei maitinamės neįvairiu, nevisaverčiu, neužtikrinančiu maistinių medžiagų poreikio maistu ir visų reikiamų maistinių medžiagų negauname su įprastu maistu, mitybą galima papildyti vartojant maisto papildų, kurių sudėtyje yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Maisto papildai į rinką tiekiami dozuotomis formomis, dažniausiai turi farmacinę formą. Maisto papildai tinka specialiai mitybai, jei jų sudėtis ir vitaminų, mineralų ar kitų maisto medžiagų kiekiai atitinka ypatingos mitybos poreikius, atsirandančius dėl tam tikros žmogaus fizinės ar fiziologinės būklės. Atskiros maisto medžiagos ar jų derinio, esančio maisto papilde, tinkamumas specialiai mitybos paskirčiai turi būti pagrįstas mokslo duomenimis.

Williams maisto papildus, kuriuos dažniausiai vartoja sportininkai arba fiziškai aktyvūs žmonės, skirsto į penkias pagrindines grupes: 1) vitaminai; 2) mineralai; 3) amino rūgštys; 4) augalai; 5) ekstraktai. O štai Rodriguez ir kt. teigia, kad maisto papildų sporte vartojimo tikslai gali būti įvairūs: raumenų bioenergetikai pagerinti, medžiagų apykaitos procesams raumenyse pagerinti, padidinti raumenų aprūpinimą deguonimi, pagerinti deguonies įsisavinimą raumenyse, sumažinti raumenų darbo metabolitų įtaką, pagerinti centrinės nervų sistemos darbingumą. Nežiūrint į tai, kad papildų vartojimo tikslai gali būti įvairūs, dažniausiai sutinkamas papildų suskirstymas sporte yra pagal tai, kokią jie turi įtaką fizinėms ypatybėms. Pagal tai papildai skirstomi į dvi grupes : turintys įtaką jėgos/galingumo ypatybėms ir turintys įtaką ištvermės ypatybėms. Kitas mokslininkas Maughan maisto papildus klasifikuoja į keturias grupes (kaip pavaizduota 1 lentelėje): raumenų masei/jėgai, ištvermei, viršsvoriui mažinti ir visam organizmui stiprinti.

1 Lentelė. Maisto papildų klasifikacija (Maughan et al., 2007).

Apžvelgus mokslinėje literatūroje plačiai tyrinėjamą maisto papildų sampratą, pasidarė aišku, kad vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Vieni mokslininkai juos įvardija kaip produktus mitybai papildyti ir fiziologinėms funkcijoms palaikyti, kiti – aukštų sportinių rezultatų pasiekimų įrankiu. Aptarus maisto papildų sampratą, svarbu apžvelgti ir jų vartojimo riziką.

Maisto papildų vartojimo rizika

Maisto papildų pramonė nuolat vystosi ir siūlo platų įvairių produktų pasirinkimą sportininkams ir ne tik. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad sportininkai vis labiau ima vartoti maisto papildus. Nustatyta, kad vartojančiųjų įvairius maisto papildų preparatus yra nuo 76 proc. iki 100 proc. ir šie rodikliai labai sparčiai didėja. Tai tampa netgi rimta problema, nes dažnai sportininkų vartojami maisto papildai net keletą kartų viršija nustatytas normas, yra vartojami keli preparatai vienu metu, kurie gali sukelti kontraindikacijas. Būtent tokios ir panašios dėl maisto papildų vartojimo kylančios problemos skatina platesnį mokslinės literatūros apžvelgimą maisto papildų vartojimo rizikos klausimais.

Atlikti tyrimai parodė, kad kartu su augančiu gyventojų skaičiumi didėja ir vartojančių maisto papildus sportininkų skaičius, kurie maisto papildų vartojimą suvokia kaip svarbią mitybos grandį, puikiai veikiančią jų sporto rezultatus. Dauguma sportininkų nurodo turintys žinių apie teisingą mitybą, užsiimant sportu ir varžybose siekiant maksimalių rezultatų, tai viena iš priežasčių, kodėl sportininkai renkasi maisto papildų preparatus. Tokios sportininkų turimos žinios yra labai svarbios prieš neigiamas maisto papildų vartojimo pasekmes: sveikatos sutrikimus dėl per didelių maisto papildų vartojimo kiekio, sportinės veiklos pajėgumų sutrikimus, kurie gali neigiamai veikti visą sportininkų karjerą, todėl varžybų metu yra atliekami dopingo testai.

Sportininkai turi būti atsargūs, naudodami maisto papildus, nes daugeliu atvejų jų sudėtis ir poveikis žmogaus organizmui dar nebuvo tiksliai ištirti, ir kas svarbiausia, tai nėra gerai kontroliuojama. Šioje srityje trūksta taisyklių, kurios įpareigotų gamintojus pateikti įrodymus apie maisto papildų efektyvumą ir patikimumą specialiu ženklinimu, nes kol kas maisto papildų gamybai griežti standartai nėra taikomi. Sparčiai besiplečiančią maisto papildų vartojimo rinką rodo jau vien tai, kad 2000 metais JAV maisto papildams buvo išleista 17 milijardų dolerių, todėl svarbu pripažinti, kad sportininkai yra pagrindinė tikslinė grupė maisto papildų gamintojams.

Maisto papildus vartoja ir jaunieji sportininkai, ir didžiausio meistriškumo atletai, siekiantys olimpinių aukštumų. Didžiausio meistriškumo sportininkai savo mitybai skiria ypatingą dėmesį, tačiau ir jiems pasirinkti maisto papildus, kad pasiektų optimalų organizmo aprūpinimą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis, gana sudėtinga. Šią situaciją apsunkina tai, kad ne visi sportininkai žino, kokį kiekį maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų gauna su kasdieniniu
maistu. Taigi, vartojamus maisto papildus sudėtinga derinti tarpusavyje ir su pagrindiniu maisto racionu. Maisto papildų vartojimas gali tapti chaotiškas, kai sportininkai nežino, kiek ir kokių medžiagų organizmui trūksta, kiek jų gauna su faktine mityba, o tik siekia aprūpinti organizmą ypač dideliu vertingų medžiagų kiekiu, o tai tampa didžiule maisto papildų vartojimo rizika.

Daugumai vitaminų ir mineralinių medžiagų yra nustatytos ir patvirtintos rekomenduojamos paros poreikio normos. Vartojant vienu metu kelių rūšių maisto papildus, reikia atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Jei visų šių maisto papildų sudėtyje yra tokių pat medžiagų, kurių kiekiai kartu sudėjus ženkliai viršija 100% rekomenduojamos normos, reikia dalies maisto papildų atsisakyti ir vartoti kurį nors vieną. Išimtį sudaro antioksidantai, jų dozės gali būti ir didesnės. Vartojant maisto papildus būtina atidžiai išsiaiškinti medicininės paskirties maisto produkto paskirties formuluotę bei vartojimo rekomendacijas, tuomet nebus perdozavimo rizikos. Kaip rodo dažna sportininkų praktika, maisto papildų perdozavimas gali pakenkti siekiamiems sporto rezultatams ir sveikatai.

Maisto papildų naudos organizmui ar rezultatams įrodymas yra sudėtingas procesas ir turi eilę reikalavimų, kurie yra retai įvykdomi: pasirinkta priklausoma populiacija, galiojantys ir patikimi atlikimo testai, naudojamas tinkamas placebas, vykdoma kontrolė pašalinių veiksnių ir bandomosios aplinkos, kuri galėtų daryti įtaką bandomajam atlikimui, ar palaikymui normalaus maitinimosi režimo, tinkamos statistinės technikos naudojimą, kad sumažintų statistinės klaidos galimybę. Agresyvi rinkodara privertė milijonus sportininkų vartoti maisto papildus didėjančios jėgos ir ištvermės tikslais. Deja, ši pagalba gali būti brangi ir potencialiai žalinga. Reklamuojama maisto papildų nauda dažnai nėra pagrįsta beveik jokiais moksliniais įrodymais. Šiuo metu maisto papildų rinka tapo prieinama visiems, todėl ypač kyla pagunda tiems, kurie nori pagerinti savo sporto rezultatus ar pasiekti sveikatos, mitybos tikslus. Todėl racionaliai naudojančių maisto papildus sportininkų terpė yra sunkiai kontroliuojama. Atsižvelgiant į didėjantį maisto papildų populiarumą ir jų bendrą naudojimą, svarbu atkreipti dėmesį į priežastis, kodėl šie papildai yra vartojami. Taip pat verta plačiau pasidomėti ar maisto papildai yra vartojami kaip veiksmingi ir saugūs preparatai bei koks jų vartojimo paplitimas. Taigi, apžvelgus maisto papildų riziką, susidaro vaizdas, kad kartu su didėjančiu maisto papildų vartojimu, daugėja ir rizikos veiksnių, į kuriuos labai svarbu atkreipti dėmesį.

2010
European Amateur Championships – IFBB, Figure C, 1 vieta
World Amateur Championships – IFBB, Figure C, 5 vieta
2011
Arnold Amateur Europe – IFBB, Figure C, 1 vieta
Arnold Amateur Europe – IFBB, Figure Overall Winner
World Amateur Championships – IFBB, Figure C, 1 vieta

Click here to view the embedded video.

Nerūkykite ir gyvenkite sveikai. Kas už?

Click here to view the embedded video.

Click here to view the embedded video.