Amino rūgštys yra skirstomos į nepakeičiamas – būtinas (gyvybiškai būtinas, kurių organizmas negali pats sintetinti) ir pakeičiamas – nebūtinas. Valinas, leucinas ir izoleucinas kartu sudaro BCAA (Branch chain amino acids), tai šakotosios grandinės amino rūgštys. Amino rūgštys patenka į kraują greičiausiai ir reikiamas kiekis yra gerai žinomas. Daugelis atletų aiškina amino rūgščių vartojimą todėl, kad jos geriausiai ir greičiausiai įsisavinamos, tačiau pabrėžia ir tai, kad
toks produktas yra ypač brangus ir pateisinamas dažniausiai tik profesionaliam lygmenyje. Arginino ir ornitino turintys preparatai naudojami skatinti žmogaus augimo hormonui (HGH) ir insulino gamybai, tai padeda padidinti raumenų masę ir jėgą per sustiprintą hormonų veiklą. Kalio ir magnio preparatai yra amino rūgštys, kurios padeda mažinti amoniako
kaupimąsi fizinio krūvio metu. Triptofano (TRYP) ir šakotosios grandinės amino rūgščių (BCAA) turintys maisto papildai daro poveikį serotonino, neuromediatorių susidarymui, kurie dalyvauja centrinės nervų sistemos funkcijose, mažinant nuovargį fizinio krūvio metu. BCAA trūkumas neigiamai įtakoja proteino sintezę tuo pačiu ir prastesnį raumenų augimą.

Amino rūgštys yra labai svarbios sveikos mitybos aspektu, kadangi jos dalyvauja baltymų ir gliukozės sintezėje, yra pagrindinis azoto šaltinis, rezervinis energijos šaltinis. Amino rūgštys svarbios ir imuninės sistemos funkcijai palaikyti, nes jos, kaip statybinė medžiaga, reikalingos antikūnų gamybai. Šios rūgštys yra anabolizmo (raumens augimo) priežastis, todėl sportininkams būtinai reikia šių amino rūgščių.

Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad yra daugybė amino rūgščių, bet tik keletas iš jų yra būtinos anabolizmui skatinti. Nenuostabu, kad šios amino rūgštys, reikalingos anabolizmui, yra randamos žmogaus raumens baltyme. Moksliniuose tyrimuose yra teorijų, kad amino rūgštys padidina sportininkų rezultatų efektyvumą įvairiais būdais, pavyzdžiui, didinant anabolinių hormonų sekreciją, užkerta kelią neigiamam persitreniravimo poveikiui ir psichologiniam nuovargiui.

Proteinai yra labai svarbūs sportininkams, dėl susidaromų peptidinių hormonų (augimo hormonai, IGF-1 ir insulinas). Taip pat proteinai sportininkų organizme greitina chemines reakcijas ir įvairių kraujo sudėtinių dalių transportavimą. Dėka proteino yra patenkinamas azoto poreikis organizme, ko negali padaryti joks kitas maisto papildas. Kadangi fizinių treniruočių metu turimas kūno proteinas yra ardomas ir kūnas turi prisitaikyti stresinėms situacijoms, jis žinoma nori
užauginti kuo daugiau raumens masės. To pasekoje padidėja proteino poreikis, kuris žinoma turėtų būti patenkintas, šiais atvejais sportininkai dažniausiai vartoja proteinų kokteilius ir papildus. Aktyviai sportuojantiems yra visais atvejais rekomenduojamas didesnis proteino kiekis, tam, kad būtų išvengta amino rūgščių trūkumo ir tuo pačiu, neutralizuoti nepilnavertės mitybos galimus neigiamus padarinius.

Nuo vėžio apsaugo visi rauginti produktai

Anot vėžio tyrinėtojo, mažai kaloringu maistu besimaitinantys žmonės mano gyvenantys sveikai. Tačiau dabar jau žinoma, kad išoriškai sveiki ir liekni žmonės gali anksti susirgti vėžiu, nes jie per mažai vartoja vertingų aliejų ir riebalų, o per daug – angliavandenių. Mat daug metų buvo manoma, kad valgyti angliavandenius sveika, o riebalus – ne, nors angliavandeniai – cukrus ir krakmolas – esą ir sukelia daugelį ligų.

Mokslininkas sukūrė priešvėžinę mitybą, kuri remiasi baltymų, aliejaus, riebalų ir skaidulinių medžiagų kiekio didinimu bei angliavandenių dalies mažinimu. Svarbiausia, kad pavalgius labai nepadidėtų cukraus kiekis kraujyje. Kaip jau rašėme, cukrus, J. F. Coy’aus teigimu, yra viena pagrindinių vėžio atsiradimo priežasčių.

Knygos autorius tikina, kad tai nereiškia, jog būtina viską apversti aukštyn kojomis. Šiandien jau įmanoma įprastus makaronus, duoną ir kepinius pakeisti tokiais, kurie lėčiau mažina cukraus kiekį kraujyje. Pirmiausiai jie turi būti pagaminti iš mažiau apdorotų javų.

Taip pat didelis dėmesys skiriamas rūgščių neutralizavimui organizme – tam padeda maisto produktų, turinčių pieno rūgšties, vartojimas, pavyzdžiui, pasukų. Ne mažiau svarbi priešvėžinės mitybos dalis – pieno rūgštimi konservuojami produktai: grietinė, varškė, jogurtas, sūriai (išskyrus mocarelą), rauginti kopūstai ir kitos daržovės, raugintos tešlos duona. Šie produktai turi labai mažą cukraus kiekį, kadangi jis paverstas pieno rūgštimi, taigi vėžinės ląstelės negauna maisto. Pieno rūgštis svarbi ir todėl, kad jos perdirbimas kepenyse padeda neutralizuoti ir gausiai vėžio ląstelių gaminamą pieno rūgštį.

Pasak J. F. Coy’aus, natūralūs priešvėžiniai vaistai – kopūstai, brokoliai ir kitos šios rūšies daržovės. Trys ar keturios šių daržovių porcijos per savaitę esą gali gerokai sumažinti riziką susirgti krūties arba šlapimo pūslės vėžiu. Juose esančios medžiagos stabdo auglių vystymąsi. Tiesa, kaitinant šių medžiagų poveikis mažėja, todėl daržoves reikėtų gaminti garuose arba labai trumpai apkepti. Be to, šios medžiagos pažadinamos kramtant, taigi kopūstines daržoves reikia kuo geriau kramtyti.

Pomidorams raudoną spalvą suteikianti medžiaga taip pat turi priešvėžinių savybių, tačiau pastarajai kaip tik reikia karščio. Todėl pomidorus reikia pakaitinti. Puikus patiekalas – trinta pomidorų sriuba, pagardinta alyvuogių aliejumi ir česnakais. Ją patartina valgyti bent du kartus per savaitę. Norint sustiprinti priešvėžinį česnakų ir svogūnų poveikį, juos reikia smulkiai supjaustyti ir 10 minučių palaikyti. Juos patartina valgyti žalius arba dėti į maistą prieš baigiant jį gaminti.

Vėžio profilaktikos aspektu labai vertingi ir citrusiniai vaisiai. Juose esančios medžiagos tiesiogiai veikia vėžio ląstelių plitimo procesus, be to, turi priešuždegiminių savybių, pagerina kitų augalinių medžiagų įsisavinimą. J. F. Coy’us pataria salotas visada pagardinti šlakeliu citrinos sulčių, kurios, be kita ko, aliejų apsaugo nuo oksidacijos.

Anot vėžio tyrinėtojo, mūsų organizmui naudingos ne visos daržovės. Jis pataria atsargiai, nedideliais kiekiais valgyti marinuotus agurkus, moliūgą, lęšius, virtą raudonąjį buroką, žalias morkas, žirnius, avinžirnius, cukrinius kukurūzus pupeles ir bulves dėl didelio cukraus kiekio visai išbraukti iš kasdienio valgiaraščio.

Be apribojimų siūloma valgyti tik citriną

Iš vaisių jokių apribojimų J. F. Coy’us netaiko tik citrinoms. Nors vaisiuose cukrus gali būti ir fruktozės pavidalu, tačiau, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose obuoliuose vėžio ląsteles maitinančios gliukozės esą yra net daugiau nei fruktozės. Taip pat labai daug gliukozės yra vynuogėse bei džiovintuose vaisiuose, nes juose nėra vandens. Taip pat į nevartotinų vaisių sąrašą knygos autorius įrašė bananus, figas, datules.

Visus kitus vaisius jis priskyrė maisto produktų, kurių nereikėtų perdozuoti, grupei. Kiek labiau jis išskyrė šviežias uogas (avietes, gervuoges, žemuoges, braškes, mėlynes, serbentus), kadangi jos, be cukraus, turi medžiagų, kurios stabdo vėžio vystymąsi. Beje, mokslininkas linkęs vietoj šviežiai spaustų sulčių, kurios greičiau didina cukraus kiekį kraujyje, pirmenybę teikti vaisiams.

Tačiau gera žinia šokolado mėgėjams. Jį valgyti J. F. Coy’us leidžia, tiesa, tik juodąjį. Anot jo, šalia mėlynių ir vynuogių kauliukų, kakava yra viena svarbiausių proantocianido, kuris ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo ląsteles nuo mutacijų atsiradimo, bet ir įsikiša į energijos gavimo procesą vėžio ląstelėje, taigi ją marina. Ketvirtis šokolado, turinčio ne mažiau kaip 70 proc. kakavos, esą suteiks didžiąją šių vertingų medžiagų dienos dalį.

Priešvėžinių savybių turinčią žaliąją arbatą mokslininkas pataria gerti tik 8-10 min. pastovėjusią, o šiuo atžvilgiu ne mažiau naudinga ciberžole patiekalus skaninti kartu su pipirais. Mat ciberžolė organizme labai greitai perdirbama. Pipiruose esantis piperinas stabdo ciberžolės skaidymą, taigi stiprina jos poveikį.

Naujausi krūties, žarnyno ir prostatos vėžio tyrimai rodo, kad didelis vitamino D kiekis kraujyje taip pat padeda apsisaugoti nuo vėžio. Žarnyno vėžio atveju rizika sumažėja net 50 proc. Mūsų protėviai daug būdavo lauke, taigi gaudavo pakankamai vitamino D. Šiuolaikinis žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, todėl, anot J. F. Coy’aus, kasdien reikėtų bent pusvalandį pasivaikščioti – vitaminas D mūsų veido ir rankų odoje gaminsis net debesuotą dieną. Vitamino D daug yra riebiose žuvyse, svieste ir kiaušinio trynyje.

Mėsa mokslininkų vertinama prieštaringai

Anot Onkologijos instituto dietologės dr. Lilijos Jasevičienės, įvairūs tyrimai iš tiesų patvirtina, kad augaliniuose produktuose yra nuo vėžio apsaugančių medžiagų.

„Nustatyta, kad jų yra pomidoruose, apelsinuose, kopūstuose, tačiau gal obuolyje ar agurke tos medžiagos dar tiesiog neatrastos. Todėl Amerikos vėžio tyrimų institutas nurodo, kad vėžio prevencijai reikia valgyti visų vaivorykštės spalvų daržovių. Kita vertus, vien daržovių valgyti neužtenka, nes tai vien tik angliavandeniai, o juk reikia ir baltymų. Jų yra mėsoje ir žuvyje. Tiesa, šiais laikais žuvis užteršta, o ir daržovėse gali būti pesticidų, kurių vienareikšmiai reikėtų saugotis. Taigi kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Visgi reikėtų kažkaip rasti protingą viduriuką. Pagaliau mes ne tik vėžio saugomės, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų, kitų susirgimų. Jei kažkieno jautrus žarnynas, jis negalės valgyti tam tikrų daržovių, net ir norėdamas“, – samprotavo pašnekovė.

Anot dietologės, taip pat įrodyta, kad visi rūkyti mėsos produktai bei apdegęs maistas, ypač keptas ant grotelių, turi vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl L. Jasevičienė pataria dažniau virti arba troškinti, o kepant po kiekvienos porcijos keisti aliejų, nes ilgai naudojant tą patį aliejų susidaro kancerogeninės medžiagos. Jokiu būdu nederėtų naudoti aliejaus, jeigu ant jo etiketės nėra užrašo, kad jis tinkamas kepimui.

Vėžio rizikos veiksniu laikomas ir alkoholis, tačiau vynas vertinamas prieštaringai. Jis gaminamas iš vynuogių, kuriose esantys antioksidantai kaip ir apsaugotų nuo vėžio. „Tačiau alkoholio tikrai negalime rekomenduoti – tą patį poveikį galima gauti iš šviežiai spaustų sulčių. Naudingosios vynuogių medžiagos yra kauliukuose, kurie sutraiškomi jas spaudžiant“, – teigė specialistė.

Lietuvoje kasmet nustatoma keliolika tūkstančių naujų vėžio atvejų. Apie 20-50 proc. mirčių nuo įvairių navikų mokslininkai sieja su mitybos ypatumais. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, spėjama, kad jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume 10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio atvejų, o valgydami tik vieną kartą per dieną nedidelę mėsos porciją – 3-5 proc. storosios žarnos vėžio.

Anot Lietuvos mitybos specialistų, pietų lėkštėje turėtų būti du trečdaliai daržovių ir tik trečdalis mėsos. Daržovių ir vaisių, geriausiai šviežių, per dieną rekomenduojama suvalgyti nuo 400 iki 800 g, mėsos – vos 80 g. Tai žmogaus delno be pirštų dydžio ir storio gabaliukas. Be to, lietuviai 40-50 proc. kalorijų gauna su riebalais, daugiausiai – gyvuliniais. Anot specialistų, jie turėtų sudaryti ne daugiau 30 proc. Riebus maistas sukelia ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir žarnyno, prostatos vėžį bei didina riziką, kad atsinaujins krūties vėžys. Mat riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga gimdos, prostatos, tulžies pūslės, inkstų ir krūties vėžiu.

Tuo tarpu amerikiečių tyrimas parodė, kad per savaitę išgeriant du ar daugiau kaloringų gaiviųjų gėrimų, rizika susirgti vėžiu padidėja 87 proc. Tiesa, šį atradimą padarę mokslininkai nėra įsitikinę, ar dėl to reikia kaltinti gėrimus, ar kad juos vartojantys žmonės dažniau linkę į nesveiką gyvenimo būdą.

Tačiau ir sveikame maiste gali būti vėžį skeliančių medžiagų. Vienos jų, tokios kaip PAA, į maistą patenka iš aplinkos, kai deginamos dujos ir dyzelinis kuras. Jomis užteršiamos daržovės ir uogos, jei auga arti kelio ar prie gamyklų. Kitos medžiagos, pavyzdžiui, nitritai, nitratai, susidaro natūraliai. Jie gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje. Tiesa, maži jų kiekiai nepavojingi. Jų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas, vitaminai C ir E, taigi vėlgi teisinga mityba.

Dėl netinkamų produktų laikymo atsiranda kepenų vėžį sukeliantys pelėsiai. Šis grybelis gali veistis miltuose, ryžiuose ir kitur, jei produktai laikomi šiltoje ir drėgnoje vietoje.

Šaltinis: DELFI
Autorė: Inga Saukienė

Kaip ir bet kokioje kitoje dietoje, taip ir šioje yra savų apribojimų. 13 dienų laikotarpyje NEGALIMA vartoti: druskos, cukraus, alkoholio, miltinių patiekalų, saldumynų. Tarp valgymų galima neribotais kiekiais gerti virintą arba mineralinį vandenį (negazuotą). Dietos reikia laikytis tiksliai, nekaitaliojant patiekalų, jų eiliškumo, nes dieta tik tokia tvarka normalizuoja medžiagų apykaitą.

1 – oji diena:

Pusryčiai – juoda kava.
Pietūs – 2 kietai virti kiaušiniai, šviežių kopūstų salotos su augaliniu aliejumi, stiklinė pomidorų sulčių arba vienas šviežias pomidoras.
Vakarienė – virta žuvis, šviežių kopūstų salotos su augaliniu aliejumi.

2 – oji diena:

Pusryčiai – juoda kava, džiūvėsėlis.
Pietūs – virta žuvis, šviežių kopūstų salotos su augaliniu aliejumi.
Vakarienė – 200 g virtos jautienos, stiklinė kefyro.

3 – ioji diena:

Pusryčiai – juoda kava.
Pietūs – žalias kiaušinis, 3 didelės virtos morkos su augaliniu aliejumi, 150 g kieto sūrio.
Vakarienė – obuoliai.

4 – oji diena:

Pusryčiai – juoda kava.
Pietūs – 1 didelė pasternoko arba petražolės šaknis, kepta augaliniame aliejuje, obuoliai.
Vakarienė – 2 kietai virti kiaušiniai, 200 g virtos jautienos, šviežių kopūstų salotos su augaliniu aliejumi.

5 – oji diena:

Pusryčiai – žalia sutarkuota morka sumaišyta su citrinos sultimis.
Pietūs – 500 g virtos žuvies, stiklinė pomidorų sulčių (pomidoras).
Vakarienė – virta žuvis, šviežių kopūstų salotos su augaliniu aliejumi.

6 – oji diena:

Pusryčiai – juoda kava.
Pietūs – 500 g virtos vištienos, šviežių kopūstų arba morkų salotos.
Vakarienė – 2 kietai virti kiaušiniai, šviežių morkų salotos su augaliniu aliejumi.

7 – oji diena:

Pusryčiai – arbata.
Pietūs – 200 g virtos jautienos, bet kokie vaisiai.
Vakarienė – galite pasirinkti iš ankstesnių vakarienių, išskyrus 3 dienos.

Nuo 8 iki 13 dienos dietą reikėtų pakartoti. Kai numesite 7-8 kg, normaliai maitintis galite 2-3 metus.

Besilaikydami šios dietos per dešimt dienų galite numesti net iki 5-7 kilogramų.

Šios dietos esmė – galima valgyti tik produktus, kuriuose gausu baltymų ir vitaminų. Jokių riebalų ir angliavandenių. Draudžiama maistą gardinti padažais ir užpilais (pomidorų padažu, majonezu, aliejumi, grietine). Druskos vartojimą turėsite apriboti iki minimumo. Baltyminis ir vitamininis maistas valgomas atskirai.

Galima gerti tik mineralinį ar paprastą vandenį bei nesaldintą arbatą. Skysčių kiekis neribojamas. Griežtai draudžiami bet kokie kiti gėrimai: limonadas, sultys, alkoholis. Kadangi dieta suplanuota taip, kad valgyti reikia 6 kartus per dieną, tai nespėjama išalkti.

Dienos meniu:

8.00 – du virti kiaušiniai (baltymai);

10.30 – vienas greipfrutas (vitaminai);

13.00 – 200 gr. virtos neriebios mėsos (baltymai);

15.30 – du obuoliai (vitaminai);

18.00 – 200 gr. virtos žuvies (baltymai);

20.30 – vienas didelis apelsinas (vitaminai).

Vietoj kiaušinių, mėsos ar žuvies galite vartoti kitus baltyminius produktus – neriebią varškę, sūrį, paukštieną ar kt. Vietoj vaisių – daržoves, pavyzdžiui, burokėlius, morkas, agurkus, pomidorus, paprikas. Tik nevalgykite saldžių vaisių, tokių kaip vynuogės, bananai, abrikosai. Taip pat ir bulvių.

Jei norite numesti daugiau, negu 5-7 kilogramus, po dešimties dienų padarykite poros savaičių pertrauką ir vėl sugrįžkite prie šios dietos.

Būkite atsargūs ši dieta yra labai griežta!

Tikriausiai ne kartą jautėte, tarsi kažko trūktų. Paprastai poreikiai išsyk suvokiami aiškiai: noriu įsimylėti, padaryti karjerą, nusipirkti mašiną. Tačiau esama dalykų, kurių stygiaus mes negalime nustatyti, bet nuo jų buvimo ar nebuvimo priklauso mūsų sveikata ir nuotaika. Taip yra su vandeniu, kurio organizmas tikrai gauna nepakankamai. Išgerdami per dieną viso labo puodelį kavos ir dvi stiklines sulčių, atimame iš savęs energiją. Juk vanduo, organizme generuojantis visus gyvybiškai svarbius procesus, yra pagrindinis energijos šaltinis.

Vandens! Vandens!

Jei jaučiate nuovargį ir susierzinimą, nerimą ir prislėgtumą – gal paprasčiausiai norite gerti? Nejuokaujame – nuolatinis vandens stygius organizme gali tapti depresyvių nuotaikų priežastimi. Ir tai moksliškai pagrįsta: kai organizmui trūksta vandens, į smegenis nebepatenka pakankamai skysčių, kad būtų patenkinti jų energetiniai poreikiai. Savo ruožtu vandens trūkumas smegenų ląstelėse mus veikia slegiančiai ir gimdo nemalonius pojūčius. Todėl, pajutę, jog ryte nėra jėgų atsikelti iš lovos, išgerkite stiklinę vandens.

Kokie pirmieji dehitratacijos signalai? Pirmiausia, troškulys. Būkite atsargūs ir nelaukite šio pojūčio, kad pagaliau į rankas paimtumėte stiklinę vandens. Greičiau pasijusite esą alkani – pirmieji troškulio ir alkio požymiai, atsirandantys, sumažėjus energijos lygiui smegenyse, labai panašūs. Palaikydami troškulį alkiu, paprastai skubame numalšinti jį kuo nors saldžiu, – sako medikai. – Jeigu stiklinė vandens šimtu procentų patenkina smegenų poreikius, tai šokoladukas su šia užduotimi susidoroja tiktai dvidešimčia procentų. Tad mes pasipildome nešvariu kuru, ir dar kamuojamės nuo sąžinės priekaištų dėl sušveisto saldumyno.

Esant nepakankamą hidrataciją rodo ne tik pastovus troškimas pasistiprinti, bet ir nuotaika, kuri stabiliai laikosi “žemiau nulio”. Požymiais gali būti ir galvos skausmai, tamsūs ratilai po akimis, odos suerzinimas, pernelyg aukštas ar pernelyg žemas kraujospūdis, virškinimo sutrikimai ar kvėpavimo sistemos problemos.

Pasekmės – pataisomos

Paprastai vietoj to, kad pradėtume gerti, mes imame valgyti ir pakrauname organizmą “ne ta” energija, sumažindami jo produktyvumą. Iš čia – ir tuštumos jausmas, ir kaltės pojūtis prieš save patį, ir sunkumas, slegiantis pečius ir skrandį. Jei alkio jausmą nuslopinsime truputėlį pasūdytu vandeniu, pamažėle įprasime pajusti norą valgyti tik tada, kai išties kils poreikis valgyti.

Stingant vandens organizme, sutrinka gyvybiniai procesai, ir tai sukelia įvairiausius sutrikimus. Laimei, žmonės tai pradeda suprasti: šiandien vis daugiau išvysi ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių su vandens buteliukais rankose.

Vienas iš nemalonumų, kuriuos dovanoja vandens trūkumas organizme – neurologinio pobūdžio sutrikimai. Neurologai perspėja, kad stingant skysčių, įvyksta pažeidimų hemato – encefalinio barjero kapiliarų veikloje ( šis barjeras atskiria centrinę nervinę sistemą nuo kraujotakinės ), o tai gali sukelti išsėtinę sklerozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Kita grėsmė – diabetas, kuris artinasi tuo sparčiau, kuo dažniau mes paprastą vandenį pakeičiame saldžiu ar gazuotu arba sultimis iš pakelių.

Dėl vandens stygiaus kenčia visas organizmas, sustiprindamas tokias ligas, kaip astma, bronchitas, onkologiniai susirgimai. Be to, skystis reikalingas saugiam toksinų išvedimui, tad jo trūkumas gali sukelti organizmo apnuodijimą.

Stumdamas į kiekvieną kūno ląstelę maistingąsias medžiagas ir šalindamas iš jų medžiagų apykaitos procesus, vanduo dirba kaip energijos gamintojas elektrinių turbinose. Norite paleisti mechanizmą visu stiprumu? Išmokite laiku atsigerti!

Šlapieji normatyvai

Mūsų klimato sąlygomis vasarą ir esant minimaliam fiziniam krūviui per dieną reikėtų suvartoti tris su puse litro skysčių drauge su maistu. Tačiau ne viskas, ką galima įsipilti į stiklinę, yra vanduo! Kava, arbata ir gazuoti gėrimai, kuriais tradiciškai malšiname troškulį, duoda priešingą efektą.

Pasak dietologų, patenkinti organizmo vandens poreikį gali, deja, tik vanduo. Iš pirmo žvilgsnio nekalta arbata, taip pat kava, alkoholis ir pramoniniai gėrimai ( ypač energetikai ), be cheminių komponentų, turi ir vandenį iš organizmo varančių medžiagų. Viena iš jų – kofeinas. Pasižymėdamas šlapimą varančiomis savybėmis, jis yra dehidratuojančiu agentu, be to, sukelia pripratimą, kadangi betarpiškai veikia smegenis. Tai reiškia, kad kava nenumalšinsite troškulio, bet norėsite gerti dar labiau.
Į jūsų sveikatą!

Egzistuoja klaidinga nuomonė, jog dažnas vandens vartojimas apkrauna inkstus. Tai netiesa: jie pradeda susidėvėti būtent tuo atveju, kai jiems tenka valyti organizmą ir išvesti atliekas negaunant pakankamo kiekio vandens. Tad jei nenorite inkstuose turėti akmenų, įpraskite gerti skysčių tiek, kiek reikalauja organizmas.

Nevertėtų pamiršti, kad yra ir antra medalio pusė – perteklinis ir netvarkingas gėrimas sukuria papildomą krūvį širdžiai ir kraujagyslėms, skatina šalinti iš organizmo vertingas medžiagas per inkstus ir prakaito liaukas. Todėl neperkraukite organizmo skysčiais – juk nesate vandens bokštas. Tiesiog paskirstykite aštuonias stiklines visai dienai taip, kad netektų daug gerti esant tuščiam skrandžiui, prieš miegą ir kad neužgertumėte maisto labai šaltu vandeniu.

Šaltinis: www.siauliaiplius.lt

Morkas būtina valgyti kasdien, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, nes karotino atsargos organizme per žiemą būna išsekusios. Dabar rudenį, kai šių daržovių gausu, būtų neatleistina jas pamiršti. Kaip karotinas bus pasisavintas, daug reikšmės turi, ar morkos bus supjaustytos, ar smulkiai sutarkuotos. Nustatyta, kad valgant pjaustytas, karotino gaunama tik 5 proc., o iš tarkuotų morkų organizmas jo pasisavina 20 proc. Todėl morkas reikia valgyti smulkiai sutarkuotas.

Karotiną organizmas geriau asimiliuoja kartu su riebalais, todėl geriau morkas valgyti pagardintas grietine, aliejumi, majonezu. Jei smulkiai sutarkuotos morkos bus užpiltos aliejumi arba grietine, arba majonezu, karotino bus pasisavinta iki 50 proc. Šias daržoves tarkuoti reikia prieš pat vartojimą, nes veikiamas šviesos karotinas suyra. Verdamų arba rauginamų produktų vitaminas A gerai išsilaiko, tačiau džiovinamų beveik nebelieka. Per žiemą laikomose morkose karotino beveik nesumažėja. Šio vitamino daugiausia yra morkų viduryje ir viršutinėje dalyje, o apatinėje dalyje ir šerdyje – 2-3 kartus mažiau. Daugiau karotino turi ryškesnės spalvos morkos, o šviesesnėse jo yra mažiau.

Šaltinis: Sekunde.lt

Raudona mėsa kenkia sveikatai

Iš tiesų yra tokių tyrimų, kurie sieja raudoną mėsą su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ir reikia pripažinti kad iš dalies tai susiję su joje esančiomis sočiosiomis riebalų rūgštimis.

Iš tikrųjų, tai net paukštienoje gali būti tiek pat sočiųjų riebalų rūgščių kaip ir liesoje kiaulienos ar jautienos išpjovoje. Atskirais atvejais porcija jautienos ar kiaulienos nugarinės (filė) turi mažiau sočiųjų riebalų nei to paties dydžio porcija viščiuko šlaunelės su oda.

Iš tikrųjų tokia paukštiena kaip viščiukas ar kalakutas natūraliai turi mažiau sočiųjų riebalų. Bet tai yra tik tuo atveju, kai Jūs nevalgote jų odos. Vis dėlto tai yra tik mitybos mitas, kad raudona mėsa apskritai kenkia sveikatai. Užuot pašalinę iš raciono raudoną mėsą pasirinkite liesesnį jautienos ar kiaulienos gabalą. Iš jautienos pasirinkite griežinėlį kepsnio iš nugarinės ar šoninės, o iš kiaulienos pasirinkite nugarinę arba natūralų kotletą.

Visas mano organizmo cholesterolis yra blogas!

Mūsų organizmui cholesterolis reikalingas tulžies rūgščių, lytinių hormonų ir vitamino D gamybai.

Daugiausia jo pagamina mūsų kepenys. Kai cholesterolio lygis kraujyje yra per aukštas ant arterijų sienelių formuojasi cholesterolio plokštelės, kurios susiaurina arterijų spindį ir blokuoja kraujo tėkmę. Mūsų organizme yra dviejų tipų lipoproteinai, kurie perneša cholesterolį: MTL (mažo tankio lipoproteinai arba “blogasis cholesterolis”) ir DTL (didelio tankio lipoproteinai arba “gerasis cholesterolis”). MTL vadinami “bloguoju” nes perneša cholesterolį iš kepenų į audinių ląsteles, o DTL – atvirkščiai.

Ne visas organizmo cholesterolis yra blogas, o be to yra daug faktorių, turinčių įtakos cholesterolio lygiui kraujyje, įskaitant paveldimumą, amžių, lytį, valgymo įpročius, kūno svorį ir formą, fizinio aktyvumo lygį.

Mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys, randamos aliejuose, riešutuose ir žuvų riebaluose gali sumažinti MTL kiekį. Tai gali padaryti ir tirpiosios maistinės skaidulos randamos vaisiuose, avižose, miežiuose ir ankštinėse kultūrose.

Iš kitos pusės DTL (“gerasis” cholesterolis) paima cholesterolį iš audinių ir nugabena jį į kepenis, iš kur jis yra pašalinamas. Jis taip pat gali pašalinti cholesterolį iš kraujagyslių sienelių. Todėl DTL yra gerbiami kaip “gerasis” cholesterolis ir aukštas jų lygis kraujyje gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką. Fizinis aktyvumas taip pat gali padidinti DTL kiekį.

Taigi, ne visas organizmo cholesterolis yra blogas, o be to yra daug faktorių, turinčių įtakos cholesterolio lygiui kraujyje, įskaitant paveldimumą, amžių, lytį, valgymo įpročius, kūno svorį ir formą, fizinio aktyvumo lygį.

Jūros produktų vengimas mažina cholesterolio kiekį kraujyje

Iš tikrųjų maistinis cholesterolis, kurio randama jūros produktuose ir kitame maiste, turi įtakos cholesterolio kiekiui daugelio žmonių kraujyje. Tačiau svarbiausias faktorius, kuris kelia cholesterolio lygį kraujyje, yra sočiosios ir trans- riebalų rūgštys (izomerai).

Sočiosios riebalų rūgštys visuomet randamos mėsos produktuose, o trans- riebalų rūgštys randamos ilgo vartojimo termino produktuose (traškučiuose, keksuose, tortų pagrinduose ir pan.), ir kietuose margarinuose, kuriuose yra hidrogenizuoto aliejaus.

Šaltinis: Diena Media

• reikia valgyti kas 2-3 valandas.
• nevalgykite kompleksinių angliavandenių po 6 valandos vakaro arba 4-5 valandas prieš einant miegoti.
• stenkitės suvalgyti 2 g baltymų vienam masės kilogramui sporto dienomis ir 1,6 g – ne sporto dienomis.
• niekada nevalgykite daugiau nei 70 g baltymų vienu kartu.

Angliavandeniai

Angliavandeniai aprūpina kūną energija, kurios reikia per treniruotę. Jei vartojate nepakankamą kiekį anglavandenių, jūsų kūnas jaučia angliavandenių trūkumą. Tokioje būsenoje organizmas ima naudoti baltymus kaip energijos šaltinį. Tokioje būsenoje ilgą laiką nėra gerai, kadangi bus ardomas raumeninis audinys, stengiantis gauti energijos. Iš kitos puses, jei suvartojama per daug angliavandenių, jie yra kaupiami riebaliniame sluoksnyje. Taigi idealiausia būtų suvartoti pakankamai angliavandenių, kad jų pakaktų treniruotėms. Angliavandenius galima būtų suskirstyti:

• Paprastieji angliavandeniai: tai yra cukrūs arba greita energija. Jie yra pasisavinami labai greitai. Pavyzdžiui kas nors is cukraus, taip pat ir vaisiai
• Kompleksiniai angliavandeniai: tai angliavandeniai, kurie aprūpina jus energija ilgą laiko tarpą. Jie sudaryti iš ilgų grandinių angliavandenių kurios yra suardomos lečiau, duodamos mums energijos prailgintą laiko tarpą. Pavyzdžiui: avižos, bulvės, makaronai, ryžiai, duona.
• Skaiduliniai angliavandeniai: tai būtų daržovės. Jas reiktų valgyti nuolat. Daržoves geriausia būtų valgyti vėlesniuose dienos maitinimuose kai negalite valgyti kompleksinių angliavandenių. Be to tai yra puikus vitaminų šaltinis. Pavyzdžiui lapinės daržves kaip kopūstai.

Baltymai

Baltymai yra statybinė raumenų medžiaga. Jei nebus pakankamo baltymu kiekio jūsų dietoje, jūsų raumenys neturės medžiagos iš kurios jie galėtų statytis, arba netgi esant nepakankam baltymų kiekiui, nebus palaikoma ir esama raumenų masė.

Baltymų panaudojimas: Ne visi baltymai yra lygiaverčiai. Skirtingame maiste esantys baltymai yra pasisavinami skirtingai. Pavyzdžiui, iš visų kiaušinyje esančių baltymų organizmas pasisavina 88 %, krūtinėlės – 68 proc. Taigi yra svarbu kaitalioti baltymų šaltinius, nei viename maiste nėra visų amino rūgščių.

• Išrūgų baltymas (100 % ): geriausias išrūgų baltymo šaltinis yra iš baltyminių miltelių. Jis taip pat yra labai greitai pasisavinamas organizmo, taigi jį geriausia varototi tada, kada kai jūsų raumenum labiausiai reikia amino rūgščių: pavyzdžiui iškart po treniruotės arba tik atsikėlus.
• Kiaušinio baltymai (88 %)
• Žuvis (78 %)
• Vištienos krūtinėlė (78 %)
• Sojos baltymas: Šį kaip baltymų šaltinį naudokite kuo rečiau. Jis nėra gerai pasisavinamas organizmo.

Riebalai

Paprastai daugelis mano, kad riebalai yra blogai. Tačiau iš tikrųjų riebalai yra svarbūs raumenų statyboje ir jie atlieka labai svarbų vaidmenį organizme. Yra dviejų rūšių riebalai apie kuriuos jūs turetumėte žinoti:

• Sotieji riebalai: tai yra blogi riebalai. Patartina vengti šios rūšies riebalų. Jų gausu riebioje mėsoje.
• Nesotieji riebalai: tai yra geri riebalai. Jie yra puiikus energijos šaltinis ir padeda auginti raumenis. Jų yra gausu augalų aliejuose. Riešutai taip pat geras riebalų šaltinis.

Vanduo

Nuvertinti vandens svarbą būtų labai klaidinga! Jei norite tapti liesesnis, vanduo bus geriausias jūsų draugas. Gerkite vandens tiek kiek pajėgiate ir kuo dažniau.  Taip pat, labai svarbu yra gerti kuo daugiau vandens kai valgote dideles porcijas baltymų , kad išsivalytų šlapalas iš organizmo.

Vitaminai ir mineralai

Kad besitreniruojantys atletai taptų atsparesni jie turi vartoti vitaminus ir mineralus.  Kai dirbate su svoriais ir pripildote raumenis krauju yra labai svarbu, kad tas kraujas būtų pilnas šių vitaminų ir mineralų, jei norite kad raumuo augtų.

Maisto papildai pagal svarbą

Štai išdėstyti maisto papildai pagal svarbą ir aišku kainą:

• 1. Tinkama mityba: Be tinkamos mitybos jūs tiesiog išmesite pinigus leisdami juos papildams. Namenykite kad maisto papildai veiks vieni. Taigi pradėkite pirma nuo geros mitybos!
• 2. Multi-vitaminai ir mineralai: Labai svarbu, kad organizmui netrūktų vitaminų ir mineralų. Daugelis jų gauna nepakankamą kiekį. Taigi vitaminai turėtų būti papildmas numeris 1 jūsų dietoje.
• 3. Baltyminiai milteliai: Surinkti reikiamą kiekį baltymų vien tik iš maisto yra labai sunku. Baltyminiai milteliai tai padeda padaryti lengviau. Be to, baltymiai milteliai yra daug geriau pasisavinami organizmo, tai padaro juos idealiu variantu po treniruotės ir po nakties miego.
• 4. Kreatinas: Tai puikus papildas sunkioms treniruotėms. Jis taip pat padeda užsilaikyti vandeniui raumenyse, taigi kreatinas duoda jiems geresnę aplinką augimui.
• 5. L-gliutaminas: Tai labai svarbi amino rūgštis, sąlygojanti raumens atsistatymą.
• 6. BCAA: Jos yra puikus dalykas prieš ir po treniruotės kartu su l-gliutaminu, kadangi tai duoda raumenims visas amino rūgštis kurių reikia kad jis atsistatytų ir augtų.
• 7. ZMA: Šis papildas padeda išsiskirti daugiau augimo hormono miegant, taip padidindamas apimtis ir jėgą.
• 8. Riebalų degintojai: Šie papildai skirti riebalinio sluoksnio mažinimui. Jie taip pat padeda palaikyti esamą raumeninį audinį laikantis dietos, iš tiesų dėl šio papildo poveikio jūs gali valgyti net šiek tiek daugiau, netgi laikydamiesi dietos.
• Maisto pakaitalai: Be to kad jie yra labai brangūs, maisto pakaitalai yra labai patogu, kadangi papildo jūsų dietą maistinėmis medžiagomis. Taip pat vartodamas maisto pakaitalus gausite daugiau maistinių medžiagų nei kad valgydamas tik maistą.

“Auksinė valanda”

“Auksinė valanda” tai galimybių langas per kurį reikia įmesti kuo daugiau maistinių medžiagų per trumpą laiką. Pavyzdžiui įsivaizduokite, kad jūsų raumenys yra dujų tankas: kai jūs dirbate su svoriais, jūs naudojate dujas arba šiuo atveju gliukozę. Po treniruotės, jūsų raumenys yra nepaprastos būsenos. Jie gali užsipildyti labai greitai, kad būtumėte pasirengęs kitai treniruotei. Jei lauksite per daug, jūsų raumenys neužsipildys taip paprastai ir dauguma angliavandenių kuriuos suvartosite virs riebalais. Pasinaudodami šiuo langu jūs galėsite pasitelkti insuliną raumens statybai, jei suvagysite paprstųjų angliavandenių. Jūs privalote sunaudoti 50-75 g paprastųjų angliavandenių iš karto po treniruotės. Taip pat, iškart po treniruotės yra tas laikas per kurį turėtumėte išgerti ir proteino porciją , kadangi jis bus pasisavintas labai greitai ir aprūpins jūsų raumenis labai reikalingomis amino rūgštimis.

Insulinas

Tai labai ilga tema, bet jūs turėtumėte žinoti, kad insulinas gali padėti auginti raumenis arba riebalus, priklausomai nuo laiko. Insulinas išsiskiria iš kasos dėl padidėjusio kraujo cukringumo lygio. Jūs galite pasiekti aukštą cukringumo lygį vartodamas daug paprastųjų angliavandenių. Pavyzdžiui per “auskinę valandą” (kuri yra iškart po treniruotės) jūs turite galimybę panaudoti insuliną raumenų statybai, nedidinant riebalinio sluoksnio. Tuo pasinaudoti jūs turite galimybę 4-5 valandas po treniruotės. Jeigų jūs suvartosite per daug paprastųjų angliavanadenių ne per šį langa, jūs ko gero padidinsite savo riebalinį sluoksnį.

Diena kai valgote ką norite ir kiek norite

Pagal “cheat day” teorija jei vienas dieną per dvi savaites valgysite tai ką norėsite iš tiesų jūs tapsite lieknesni. Tai galbūt skamba kvailai, tačiau taip iš tiesų yra. Kai jūs ilgą laiką suvartojate mažą kiekį angliavandenių jūsų organizmas pradės galvoti kad jis negauna pakankamai maisto kurio jam reikia (nes jis visiškai nekaups riebalinio sluoksnio) ir  dėl to mažėja medžiagų apykaita. Po to kai jūs užkrausite maistu savo organizmą per vieną dieną jis vėl ims galvoti, kad gauną viską ko jam reikia ir medžiagų apykaita didės.

Kas atsitinka kai vartojate nepakankamą kiekį angliavandenių?

Jei nesuvartojate pakankamo kiekio angliavandenių tai jūsų organizmas yra priverstas energiją gamintis iš baltymų. Jei siekiate numesti riebalinės masės, tai labai mažai angliavandenių turinti dieta nėra efektyvi. Be angliavandenių riebalai nebus deginami efektyviai. Jūs greitai numesite svorį, tačiau tik dėl tos priežasties, kad jūsų raumenyse nebus pakankamas kiekis glikogeno. Taip pat jūs tiesiog prarasite sukauptą vandenį. Atsiminkte, kad baltymai yra pagrindinė raumenų statybinė medžiaga ir tai reiškia, kad jie bus naudojami ne pagal paskirtį jei jūsų dietą sudarys per mažas angliavandenių kiekis. Taigi mažai angliavandenių dieta yra nerekomenduojama, nebent jums reikia per trumpą laiką labai išryškinti raumenyną, pavyzdžiui prieš kultūrizmo varžybas.

Organizmo pusiausvyrai reikia 70 proc. šarminančio ir apie 30 proc. rūgštinančio maisto

„Kiekvienas žmogus valgydamas ir gerdamas su maistu gauna rūgštinių ir šarminių medžiagų. Tačiau dažno lietuvio mitybos įpročiai nėra optimalūs: per dažnai ir per dideliais kiekiais vartojamas riebus maistas, sureikšminamas daug baltymų turintis maistas (mėsa, įvairios dešros, sūris, kiaušiniai). Daug baltymų turintys maisto produktai organizme suskyla iki rūgščių. Todėl siekiant palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, reikia pakankamai valgyti šarminėmis savybėmis pasižyminčių šviežių daržovių ir vaisių“, – teigė Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialistas Marius Baranauskas.

Anot jo, norint organizme palaikyti pusiausvyrą tarp rūgščių ir šarmų, reikia suvartoti apie 70 proc. šarminančio ir apie 30 proc. rūgštinančio maisto. Šarminį maistą sudarytų daugelis daržovių: špinatai, balti, žiediniai ar rauginti kopūstai, salierai, petražolės, morkos, cukinijos, bulvės, ridikėliai, pomidorai, svogūnai, česnakai, paprikos, agurkai, šparaginės pupelės. Iš vaisių tinkamiausi bananai, vynuogės, greipfrutai, vyšnios, ananasai, apelsinai, persikai, razinos bei citrinos, kurios nors ir rūgštaus skonio, tačiau pasižymi šarminančiu poveikiu. Mat silpnas rūgštis, esančias vaisiuose, kurios ir nulemia rūgštų vaisių skonį, organizmas lengvai suskaldo ir pašalina.

Labiau šarminėmis savybėmis taip pat pasižymi daugelis gėrimų – įvairių vaisių (citrinų, apelsinų, obuolių) sultys, raudonas ir baltas vynas, mineralinis vanduo, kava, žalioji, juodoji, vaisinė arbata, rūgpienis. Tačiau visi kiti pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris, varškė) daugiau ar mažiau pasižymi rūgštinėmis savybėmis. Organizmą rūgština taip pat mėsa ir jos gaminiai, kiaušiniai, žuvis ir jos produktai, daugelis riešutų (migdolų, graikinių, žemės), išskyrus lazdyno, įvairūs grūdiniai produktai, duonos kepiniai iš miltų.

Ekspertas įspėja, kad itin organizmą rūgštinančiomis savybėmis pasižymi Colos gėrimai. Netgi egzistuoja nuomonių, kad išgėrus 0,33 ml Colos gėrimo, organizmas gauna tiek rūgščių, kad joms neutralizuoti reikėtų išgerti daugiau nei 20 litrų vandens. Todėl šiuos gėrimus pašnekovas patarė vartoti saikingai, o geriausiai – iš viso atsisakyti. Be to, dažnai ir ilgai vartojant Colos gėrimus kyla rizika, kad iš kaulų bus išplauta dalis kalcio.

„Jei per dieną vartojame kvietinės, baltos ar rūginės duonos, grikių, miežių, ryžių, kukurūzų, avižinių dribsnių košės, valgome patiekalų iš jautienos, vištienos, kalakutienos, silkės, karpio, lašišos, kiaušinių (pavyzdžiui, spagečius su fermentiniu sūriu arba žuvies kepsnį su ryžiais), turime pakankamai valgyti ir šviežių vaisių bei daržovių. Rekomenduojama šviežias daržoves ir vaisius vartoti kasdien, kelis kartus per dieną, o jų kiekis maisto racione neturėtų būti mažesnis nei 600-700 g per dieną“, – sakė M. Baranauskas.

Sportuojant ir lieknėjant rūgštys kaupiasi dar greičiau

Pašnekovo teigimu, rūgštis gauname ne tik su maistu. Mūsų organizmas ir pats jas gamina: skaidantis baltymams susidaro fosforo ir sieros turinčios rūgštys, o esant per dideliam fiziniam aktyvumui ar per mažam fiziniam pasirengimui, dėl deguonies trūkumo organizme gaminasi pieno rūgštis laktatas. Kai žmogus, norėdamas labai greitai sumažinti riebalų masę, praktikuoja sumažintos energinės vertės mitybą, savo maisto racione riboja angliavandenius, skaidantis riebaliniam audiniui gaminasi ketoninės rūgštys.

„Būtent todėl netreniruotiems asmenims sportuojant nerekomenduojama persistengti ir išlaikyti pastovų, vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo lygį, po sporto pratybų, siekiant išvengti rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimo, kaip galima greičiau papildyti šarmines medžiagas organizme, prarastas prakaituojant. Sportuojančiojo paros maisto raciono pagrindinę (60 proc.) tiekiamos energinės vertės dalį turi sudaryti angliavandeniai, 15-18 proc. – baltymai, likusią – riebalai.

Taigi, jei sportuojantysis maitintųsi fiziologijos požiūriu sveikai, valgytų daug daržovių ir vaisių, gertų vaisių sultis, jo organizmas būtų aprūpinamas ne tik geresnės kokybės vandeniu, bet ir vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, melionuose, vynuogėse ir daugelyje žalių daržovių vandens yra net iki 95 proc. Šiltuoju metų laiku reikėtų saikingiau vartoti organizmą sausinančius gėrimus: kavą, alkoholinius kokteilius. Alus ar vynas niekada neatkurs skysčių pusiausvyros organizme, veikiau ją dar labiau sutrikdys“, – tikino pašnekovas.

Ką valgyti: vaisius ar daržoves?

M. Baranauskas pataria neapsigauti – ryte, per pietus ir vakare valgant tik vaisus, vargu ar pavyks labai greitai sulieknėti, kadangi vaisiuose yra daug angliavandenių (gliukozės, fruktozės ir sacharozės), taigi jie kaloringesni už daržoves. Todėl daržovių valgyti reikia daugiau – kasdien kelis kartus per dieną.

„Sportuojančio žmogaus organizmui daržovės ypatingai svarbios, nes jose yra vitaminų A, C, B. Be to, daržovėse yra biologiškai aktyvių medžiagų: likopeno, chlorofilo, alkaloidų, polifenolių. Šios medžiagos padeda iš organizmo pašalinti toksinus, o tai padeda ilgiau išlikti jauniems ir patraukliems, sumažina tikimybę sirgti kai kuriomis onkologinėmis bei širdies kraujagyslių ligomis. Vartojant pakankamai daržovių, palaikomas normalus žmogaus organizmo PH rodiklis, nes daržovėse yra žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų: kalio, magnio, fosforo, geležies bei kalcio. Šie elementai ypatingai svarbūs palaikant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Kaip nebūtų keista, mineralinių medžiagų daug daugiau yra daržovėse nei vaisiuose“, – aiškino mitybos specialistas.

Daugiausiai mineralinių medžiagų yra krapuose, špinatuose, petražolių šaknyse, erškėtuogėse, juoduosiuose šermukšniuose. Daug kalio yra bulvėse, rūgštynėse, špinatuose, židiniuose kopūstuose. Iš daržovių organizmas taip pat gerai pasisavina kalcį, kurio yra džiovintuose grybuose, svogūnų laiškuose, salotose, morkose. Fiziškai aktyvaus žmogaus organizmo gyvybinei veiklai svarbus ir fosforas, kurio daugiausiai yra džiovintuose grybuose. Kita vertus, vario, cinko, magnio daržovėse yra nedaug.

Su daržovėmis, pavyzdžiui, valgant brokolius ir pomidorus, organizmas gauna antioksidantų, kurie padeda „neutralizuoti“ laisvuosius radikalus organizme. Taip stiprinama organizmo apsauga nuo onkologinių ligų. Agurkai, moliūgai, ridikėliai pasižymi nedideliu kilokalorijų kiekiu, juos vartojant vietoje riebių, kaloringų maisto produktų, galima sumažinti su maistu gaunamą energetinę vertę bei greičiau sulieknėti.

Be to, daržovėse daugiau nei vaisiuose skaidulinių medžiagų, kurios apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, „valo“ žarnyną. Vaisių sudėtyje daugiau tirpių skaidulinių (pektininių) medžiagų, kurias organizmas gali virškinti, pasisavinti. Tiesa, netirpių skaidulinių medžiagų daugiau neprinokusiuose vaisiuose, kurie būna kietesni. Bręstant vaisiams protopektinas skyla, vaisiai minkštėja, juose gausėja pektino.

„Taigi daržovių vaidmuo mityboje labai svarbus, tačiau vaisių valgyti taip pat reikia“, – apibendrino M. Baranauskas.

Šaltinis: DELFI

1 mitas. Jei griebsies dietos, antsvorio greitai atsikratysi.

Bet iš tiesų žmogaus svoris daugiausia priklauso nuo hormonų. Turbūt pažįstate žmonių, kurie valgo viską iš eilės ir daug, bet nuo to nė kiek nestorėja. Bet yra ir tokių, kurie suvalgo palyginti mažai, bet vis vien yra „apvalaini”.

2 mitas. Bet koks riebus maistas yra kenksmingas ir jo būtina atsisakyti.

Vis dėlto riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energetinė vertė yra didžiausia palyginti su kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Taigi riebalų suvartojimą reikėtų riboti, bet visiškai jų atsisakyti pavojinga.

3 mitas. Negalima valgyti prieš miegą.

Tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo to, ką valgysite. Rekomenduojami daug baltymų turintys maisto produktai, tuo tarpu angliavandenius ir riebalus prieš miegą iš tiesų geriau pamiršti.

4 mitas. Norint numesti svorio, reikia daugiau judėti.

Jeigu jūs atliksite paprastus fizinius pratimus, nereikalaujančius ypatingų pastangų, laukiamo efekto greičiausiai nepajusite. Geriausia, jei fizinio krūvio planą individualiai sudaro specialistas.