Amino rūgštys yra skirstomos į nepakeičiamas – būtinas (gyvybiškai būtinas, kurių organizmas negali pats sintetinti) ir pakeičiamas – nebūtinas. Valinas, leucinas ir izoleucinas kartu sudaro BCAA (Branch chain amino acids), tai šakotosios grandinės amino rūgštys. Amino rūgštys patenka į kraują greičiausiai ir reikiamas kiekis yra gerai žinomas. Daugelis atletų aiškina amino rūgščių vartojimą todėl, kad jos geriausiai ir greičiausiai įsisavinamos, tačiau pabrėžia ir tai, kad
toks produktas yra ypač brangus ir pateisinamas dažniausiai tik profesionaliam lygmenyje. Arginino ir ornitino turintys preparatai naudojami skatinti žmogaus augimo hormonui (HGH) ir insulino gamybai, tai padeda padidinti raumenų masę ir jėgą per sustiprintą hormonų veiklą. Kalio ir magnio preparatai yra amino rūgštys, kurios padeda mažinti amoniako
kaupimąsi fizinio krūvio metu. Triptofano (TRYP) ir šakotosios grandinės amino rūgščių (BCAA) turintys maisto papildai daro poveikį serotonino, neuromediatorių susidarymui, kurie dalyvauja centrinės nervų sistemos funkcijose, mažinant nuovargį fizinio krūvio metu. BCAA trūkumas neigiamai įtakoja proteino sintezę tuo pačiu ir prastesnį raumenų augimą.

Amino rūgštys yra labai svarbios sveikos mitybos aspektu, kadangi jos dalyvauja baltymų ir gliukozės sintezėje, yra pagrindinis azoto šaltinis, rezervinis energijos šaltinis. Amino rūgštys svarbios ir imuninės sistemos funkcijai palaikyti, nes jos, kaip statybinė medžiaga, reikalingos antikūnų gamybai. Šios rūgštys yra anabolizmo (raumens augimo) priežastis, todėl sportininkams būtinai reikia šių amino rūgščių.

Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad yra daugybė amino rūgščių, bet tik keletas iš jų yra būtinos anabolizmui skatinti. Nenuostabu, kad šios amino rūgštys, reikalingos anabolizmui, yra randamos žmogaus raumens baltyme. Moksliniuose tyrimuose yra teorijų, kad amino rūgštys padidina sportininkų rezultatų efektyvumą įvairiais būdais, pavyzdžiui, didinant anabolinių hormonų sekreciją, užkerta kelią neigiamam persitreniravimo poveikiui ir psichologiniam nuovargiui.

Proteinai yra labai svarbūs sportininkams, dėl susidaromų peptidinių hormonų (augimo hormonai, IGF-1 ir insulinas). Taip pat proteinai sportininkų organizme greitina chemines reakcijas ir įvairių kraujo sudėtinių dalių transportavimą. Dėka proteino yra patenkinamas azoto poreikis organizme, ko negali padaryti joks kitas maisto papildas. Kadangi fizinių treniruočių metu turimas kūno proteinas yra ardomas ir kūnas turi prisitaikyti stresinėms situacijoms, jis žinoma nori
užauginti kuo daugiau raumens masės. To pasekoje padidėja proteino poreikis, kuris žinoma turėtų būti patenkintas, šiais atvejais sportininkai dažniausiai vartoja proteinų kokteilius ir papildus. Aktyviai sportuojantiems yra visais atvejais rekomenduojamas didesnis proteino kiekis, tam, kad būtų išvengta amino rūgščių trūkumo ir tuo pačiu, neutralizuoti nepilnavertės mitybos galimus neigiamus padarinius.

Sportininkų aukštų pasiekimų rezultatus įtakoja keletas pagrindinių veiksnių:

1. genetiniai veiksniai, lemiantys žmogaus fizinio išsivystymo, fizinio ir funkcinio pajėgumo bei
psichinių savybių formavimąsi ir raidą, adaptacines galimybes;
2. taikomų fizinių krūvių apimtys, intensyvumas, specifiškumas, jų derinimas su poilsiu;
3. atsigavimo priemonių tikslingas ir efektyvus taikymas: racionali mityba ir efektyvūs maisto
papildai, fizioterapinės priemonės, kineziterapiniai veiksniai ir kitos savybės.

Šie trys veiksniai sudaro pagrindą sportininko fizinių galių didinimui, tačiau yra ir daugiau veiksnių – techninis ir taktinis rengimas, psichinis ugdymas, socialiniai veiksniai, medicininis aptarnavimas, metodinė pagalba, materialiniai veiksniai, kurie atskirose sporto šakose savitai pasireiškia ir įtakoja sportinį rezultatą. Išaugus maisto papildų vartojimui, sportininkų mityba vis dar išlieka neracionali ir nesubalansuota, o maisto papildų vartojimas nederinamas su įprastine
mityba. Maisto papildai vartojami neatsižvelgiant į individualius sportininko organizmo poreikius ir mitybos ypatumus. Todėl ypač pastarąjį dešimtmetį mokslininkai atlieka tyrimus, siekdami įvertinti maisto papildų ir sportininkams skirtų specialių maisto produktų vartojimo ypatumus.

Šiuo metu sportininkų, ypač profesionalų, fiziniai krūviai yra labai dideli. Juos atliekant organizmui tenka sunaudoti labai daug energetinių medžiagų. Dėl šių medžiagų atgavimo ir papildymo treneriams ir medikams didelių problemų nekyla, tuo tikslu vartojamos įvairios energetinės medžiagos, vitaminai, mineralinės druskos, mikroelementai, įvairios amino rūgštys, kurios gali būti panaudojamos plastinėms organizmo struktūroms atkurti. Ypač daug energetinių medžiagų gaunama valgant gerai subalansuotą maistą, tačiau esant milžiniškiems krūviams kai kurių medžiagų sportininko organizme pristinga. Šį trūkumą gali kompensuoti įvairūs maisto papildai, atitinkantys išeikvotų medžiagų kiekį ir sudėtį. Pastaruoju metu ypač nemažas dėmesys yra kreipiamas į natūralių komponentų maisto papildus, kurie savo poveikiu skatina tam tikras organizmo funkcijas.

Nustatyta, kad maisto papildai yra skirti padidinti sportininkų fizinei jėgai ir galiai, psichologiniam stiprumui ir ištvermei. Fizinei jėgai ir galiai skirti maisto papildai susideda iš farmakologinio pobūdžio ir maistinių medžiagų. Šie maisto papildai skatina medžiagų apykaitos procesus sportininkų organizme, kurie vyksta fizinio krūvio ir energijos gamybos metu, didina fizinę jėgą ir galią. Psichologiniam stiprumui yra sukurti ir naudojami maisto papildų preparatai,
kurie didina psichinę koncentraciją, daro teigiamą įtaką psichologiniams procesams prieš arba per varžybas bei sukelia psichologinį atsipalaidavimą. Ištvermei didinti yra skirti maisto papildai, kurie gerina energijos paskirstymą ir efektyvų naudojimą ypač intensyvaus fizinio krūvio metu.

Yra priemonių, galinčių padėti ilgiau ir sunkiau sportininkams treniruotis, tai betaalaninas ir bikarbonatai, jie palaiko liesą raumeninę masę ir pagerina raumenų pluošto sintezę. Betaalaninas padeda sukurti karnoziną sportininkų raumeniniame audinyje. Karnozinas padeda normalizuoti vandenilinį rodiklį (Ph), todėl galima ilgiau ir sunkiau treniruotis. Tyrimai rodo, kad kuo aukštesnis karnozino kiekis raumenyse, tuo didesnė jėga ir energija. Kreatinas yra veiksmingas siekiant padidinti sportininkų raumeninę masę ir jėgą. Kreatinas – populiariausias papildas sportininkų tarpe. Jo vartojimas padidina raumenų jėgą ir intensyvumą, o taip pat padidėja ištvermė, aktyvumas, didėja raumenų masė. Kreatinas yra vienas iš nedaugelio papildų, kurių veiksmingumas patvirtintas daugelio mokslinių tyrimų. Atsižvelgiant į tai, papildas yra veiksmingiausias ir reikalingiausias visose jėgos ir greičio reikalaujančiuose sporto šakose. Svarbu ir tai, kad kreatinas padidina baltymų sintezę.

 Maisto papildų įtaka sportininkų organizmui.

2009 metais Ispanijoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad maisto papildų vartojimas daro įtaką sportininkų geresnių rezultatų siekimui ir fiziniam pajėgumui įvairiose energijos gamybos zonose:

1) vienkartinio raumenų susitraukimo galingumo absoliutūs ir santykiniai rodikliai turi tendenciją
didėti;
2) sportininkams 20 dienų vartojant maisto papildus anaerobinis glikolitinis pajėgumas didėja taip
pat statiškai patikimai;
3) kraujotakos ir kvėpavimo sistemos reakcija į 60s trukmės fizinį krūvį maksimaliomis
pastangomis taip pat sumažėja;
4) dėl maisto papildų vartojimo nors ir nežymiai, tačiau stabiliai kyla fizinis darbingumas, taip pat
pastebėtas atsigavimo procesų pagreitėjimas po fizinių krūvių;
5) maisto papildų vartojimas teigiamai veikia kraujotakos ir kvėpavimo sistemos funkcinį
pajėgumą (Molinero & Marquez, 2009).

Nustatyta, kad angliavandeniai yra pagrindinis su maistu gaunamas energijos šaltinis, kuris skirtas didelio intensyvumo aerobinei ištvermei (> 65-70% VO2max). Angliavandeniai yra svarbiausias įvairiose ląstelėse vykstančių procesų energijos šaltinis, nes jų oksidacijos metu išsiskirianti energija panaudojama ATP sintezei, gyvybinėms funkcijoms garantuoti, šilumos gamybai – visa tai labai svarbu užsiimant sportine veikla. Angliavandenių įsisavinimas gali
padidinti endogeninio glikogeno atsargas, kurie mažina nuovargį bei kuo greičiau padeda pagerinti fizinės veiklos rezultatus apie 2 – 3 procentus, tai ypač svarbu maratonų bėgikams, sprinteriams. Be to, atlikti tyrimai rodo, kad angliavandenių ir jų papildų vartojimas padeda gerinti sportinės veiklos rezultatus sportininkams, užsiimantiems aerobika.

Keletas Pitsburgo universiteto mokslininkų atliktų tyrimų parodė, kad piruvato vartojimas, toks kaip dihydroxyacetone ir piruvato (DHAP), gali padidinti raumenų glikogeno lygius arba gliukozės įsisavinimą naudojant raumenų jėgą. Kiti metabolitai, tokie kaip fruktozės 1,6-difosfatas ir laktato druskos (polylactate) nedaro didesnio poveikio sportininkams negu gaunama iš natūralių angliavandenių šaltinių, pavyzdžiui, gliukozės. Organizme greičiausiai atsistato glikogeno atsargos, iš karto po pratimo arba per pirmąsias dvi valandas po pratimo. Tai ypač svarbu, jei treniruotė vyksta kelis kartus per dieną arba užsitęsia ilgiau. Organizmas didžiausią dalį energijos gauna iš angliavandenių bei riebalų. Intensyvių treniruočių metu, angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Sumažėjusios angliavandenių atsargoms organizme, treniruotės efektyvumas automatiškai sumažėja net iki 50 proc. ir gali sutrikdyti smegenų veiklą. Treniruotės
metu angliavandeniai greičiausiai įsisavinami geriant skysčius. Sportininkams svarbus yra raumenų glikogenas ir angliavandenių vartojimas. Sumažėjęs raumenų glikogenas, sumažina darbo efektyvumą. Sumažėja izokinetinė ir izometrinė jėga, atsiranda raumenų silpnumas. Nustatyta, kad maisto papildai turintys angliavandenių, ištvermės treniruočių metu raumenyse padeda išlaikyti glikogeno atsargas.

Riebalai yra energijos šaltinis, daugiausiai naudojamas atliekant ištvermės pratimus bei nelabai intensyvioje veikloje (ėjimas, sėdėjimas). Kūno riebalai yra koncentruotos energijos atsargos. Netgi ir pats liekniausias žmogus savo kūne turi pakankamai riebalų, kad galėtų aprūpinti energija, daug valandų trunkančią fizinę veiklą. Sportininkams ypatingai rekomenduojama, kiek galima mažiau naudoti riebaus maisto, ne tik todėl, kad riebaus maisto vartojimas didina riebalų
atsargų kiekį organizme, bet ir todėl, kad būtų daugiau gaunama angliavandenių su maistu, nes angliavandeniai yra svarbiausias energijos šaltinis sportinių ar fizinių užsiėmimų metu.

Lipidai yra energijos šaltinis, skirtas lengvo ar vidutinio intensyvumo aerobinei ištvermei (mažiau kaip 50-65% VO2max), tačiau skirtingai nuo angliavandenių, iš lipidų gaunamų trigliceridų gausu riebaliniuose ir raumeniniuose audiniuose. Trigliceridai teikia laisvųjų riebalų rūgščių (LRR), kurie yra pirminiai lipidų energijos šaltiniai fizinio krūvio metu. Riebalų skaidymo metu išlaisvinama du kartus daugiau energijos, negu jos gaunama skaidant gliukozę ar baltymus.
Lipidai skatina oksidaciją, ypač padeda energijos kaupimo ir saugojimo procesuose, mažina priklausomybę nuo endogeninių angliavandenių bei dalyvauja kaip pradinė medžiaga vykstant prostaglandinų, vitaminų ir hormonų sintezei.

Sportininkai, kurie vartoja maisto papildus teigia, kad dažniausiai jaučia miego kokybės pagerėjimą, ištvermės padidėjimą, jėgų antplūdį, seksualinio potraukio padidėjimą, jaučiasi energingesni. Maisto papildų vartojimo įtaka sportininkų organizmui yra gana nemaža, akivaizdu, kad vartojant įvairius maisto papildų preparatus pagerėja sportininkų fiziologinės ir biologinės funkcijos bei sportiniai rezultatai.

Nerūkykite ir gyvenkite sveikai. Kas už?

Click here to view the embedded video.

Click here to view the embedded video.

Kad būtų nauda, turi gerokai padažnėti pulsas

Anot knygos „Naujoji priešvėžinė mityba“ bendraautoriaus Johannes’o F. Coy’aus, mūsų protėviams judėjimas pirmiausiai reiškė maisto paieškas, bėgimą gelbėjantis ir kovą. Kad organizmas galėtų panaudoti šioms veikloms reikalingą energiją, jis kaupdavo glikogeną, iš kurio prireikus pasigamindavo energijai reikalingą gliukozę. Pavojingoje situacijoje buvo išskiriamas adrenalino hormonas, iškart atpalaiduojantis didelį „turbodegalų“ – gliukozės kiekį. Adrenalinas susiaurindavo kraujagysles poodyje, kad sužeidimo atveju būtų mažiau prarasta kraujo, bei išplėsdavo viduje esančias kraujagysles, kad į raumenis patektų pakankamai deguonies ir gliukozės.

Mokslininko teigimu, jeigu dėl judėjimo stokos adrenalinas neišskiriamas, ląstelėse negali būti ištuštintos gliukozės saugyklos, o tai sudaro palankias sąlygas vėžio ląstelėms atsirasti.

„Judėjimas organizmui pirmiausiai reiškia energijos atidavimą. Natūralu, kad organizmas nori mus atkalbėti nuo jos eikvojimo – kojos apsunksta, tampa sunku kvėpuoti, nėra jėgų. Tačiau jei mes nekreipiame dėmesio į šiuos simptomus, organizmas persiorientuoja ir išskiria adrenaliną. Organizme prasideda aktyvūs procesai (išsiplečia vidinės kraujagyslės, susitraukia išorinės, pažadinamos smegenys), kurių dėka atsiranda antrasis kvėpavimas. Tiesa, šis pojūtis atsiranda tik treniruojantis aerobiniu būdu – organizmui reikia prieš tai gauti pakankamai deguonies“, – aiškino vėžio tyrinėtojas.

Anot jo, nustatyti tinkamą krūvį galima pasinaudojus pulso matuokliu. Pulsas krūvio metu neturėtų viršyti 75 proc. maksimalaus leidžiamo pulso pažengusiems ir 70 proc. maksimalaus pulso pradedantiesiems. Maksimalus pulsas moterims apskaičiuojamas iš 226 atėmus metų skaičių, vyrams – tą patį padarius su skaičiumi 220. Taip pat tinka plepėjimo testas – jei sportuodami galite be problemų kalbėti ir kvėpuoti, krūvis tinkamas.

Taigi norint apsisaugoti nuo vėžio, neužtenka jogos ar kitokių širdies neapkraunančių treniruočių. Kita vertus, aerobines ištvermės treniruotes J. F. Coy’us visgi pataria derinti su jėgos ir tempimo pratimais.

Knygos autorius teigia, kad pradėti judėti galima nuo elementarių dalykų: užuot važiavus liftu, lipti laiptais, į darbą eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu. Į parduotuvę taip pat galima ne važiuoti automobiliu, o eiti pėsčiomis. Dėl bendrų treniruočių verta susitarti su draugu – tuomet bus sunkiau jas praleisti. Iš pradžių būtina kelti sau realius tikslus – nereikia iš karto bėgti maratono.

Anot J. F. Coy’aus, sportas padeda ne tik apsisaugoti nuo vėžio, bet ir gydytis. Jo metu vykstantys procesai organizme mažina pieno rūgšties kiekį organizme, kitaip tariant, suardo vėžinių ląstelių apsaugos skydą iš pieno rūgšties, todėl imuninė sistema vėl gali su jomis kovoti. Tuomet ląstelės geriau pasiduoda ir įprastiems vėžio gydymo būdams – chemoterapijai bei spindulinei terapijai. Sergantiems vėžiu žmonėms mokslininkas pataria pagal išgales kasdien intensyviai judėti po 45 min., kad būtų ištuštintos gliukozės saugyklos.

Dėl sporto poveikio sutariama, įvairuoja tik jo trukmė

Kad judėjimas – puiki prevencija nuo vėžio, sutinka bene visi specialistai. Anot Onkologijos instituto dietologės dr. Lilijos Jasevičienės, vėžio išvengti padeda ne tam tikros atskiros priemonės, o gyvenimo būdo visuma: sveika mityba, fizinis aktyvumas bei antsvorio kontrolė. Jos teigimu pajudėti reikia kasdien bent 30 min., o du kartus per savaitę – sportuoti intensyviau.

Bene labiausiai tyrinėtas judėjimo ir krūties vėžio ryšys. Įvairių šalių onkologai teigia, kad net trečdalis krūties vėžio atvejų susiję su antsvoriu, dar apie 10 proc. – su judėjimo stoka. Anot kai kurių medikų, norint sumažinti krūties vėžio riziką, kasdien būtina 30-60 min. pasimankštinti, tačiau krūvis neturėtų būti labai intensyvus – kamuoti savęs nereikia.

Manoma, kad fizinio aktyvumo stoka iš viso sukelia apie 10-16 proc. visų rūšių vėžių. Neseniai paskelbta studija, kurioje apibendrinti 60 atliktų tyrimų rezultatai, nustatė, kad sportas ir mankšta ypatingai veiksmingi krūties, žarnyno ir prostatos vėžio atvejais. Kita studija įrodė, kad nuolatinis sportavimas, įveikus vėžį, ne tik labai sumažina riziką, kad liga atsinaujins, bet ir padeda greičiau atsigauti.

Kasdienę mankštą, kaip kovos su vėžiu priemonę, yra nurodęs ir Tarptautinis vėžio fondas. Jo išleistame žinyne patariama kasdien bent šiek tiek pasimankštinti arba greitai pajudėti.

Šaltinis: DELFI
Autorė: Inga Saukienė

Nuo vėžio apsaugo visi rauginti produktai

Anot vėžio tyrinėtojo, mažai kaloringu maistu besimaitinantys žmonės mano gyvenantys sveikai. Tačiau dabar jau žinoma, kad išoriškai sveiki ir liekni žmonės gali anksti susirgti vėžiu, nes jie per mažai vartoja vertingų aliejų ir riebalų, o per daug – angliavandenių. Mat daug metų buvo manoma, kad valgyti angliavandenius sveika, o riebalus – ne, nors angliavandeniai – cukrus ir krakmolas – esą ir sukelia daugelį ligų.

Mokslininkas sukūrė priešvėžinę mitybą, kuri remiasi baltymų, aliejaus, riebalų ir skaidulinių medžiagų kiekio didinimu bei angliavandenių dalies mažinimu. Svarbiausia, kad pavalgius labai nepadidėtų cukraus kiekis kraujyje. Kaip jau rašėme, cukrus, J. F. Coy’aus teigimu, yra viena pagrindinių vėžio atsiradimo priežasčių.

Knygos autorius tikina, kad tai nereiškia, jog būtina viską apversti aukštyn kojomis. Šiandien jau įmanoma įprastus makaronus, duoną ir kepinius pakeisti tokiais, kurie lėčiau mažina cukraus kiekį kraujyje. Pirmiausiai jie turi būti pagaminti iš mažiau apdorotų javų.

Taip pat didelis dėmesys skiriamas rūgščių neutralizavimui organizme – tam padeda maisto produktų, turinčių pieno rūgšties, vartojimas, pavyzdžiui, pasukų. Ne mažiau svarbi priešvėžinės mitybos dalis – pieno rūgštimi konservuojami produktai: grietinė, varškė, jogurtas, sūriai (išskyrus mocarelą), rauginti kopūstai ir kitos daržovės, raugintos tešlos duona. Šie produktai turi labai mažą cukraus kiekį, kadangi jis paverstas pieno rūgštimi, taigi vėžinės ląstelės negauna maisto. Pieno rūgštis svarbi ir todėl, kad jos perdirbimas kepenyse padeda neutralizuoti ir gausiai vėžio ląstelių gaminamą pieno rūgštį.

Pasak J. F. Coy’aus, natūralūs priešvėžiniai vaistai – kopūstai, brokoliai ir kitos šios rūšies daržovės. Trys ar keturios šių daržovių porcijos per savaitę esą gali gerokai sumažinti riziką susirgti krūties arba šlapimo pūslės vėžiu. Juose esančios medžiagos stabdo auglių vystymąsi. Tiesa, kaitinant šių medžiagų poveikis mažėja, todėl daržoves reikėtų gaminti garuose arba labai trumpai apkepti. Be to, šios medžiagos pažadinamos kramtant, taigi kopūstines daržoves reikia kuo geriau kramtyti.

Pomidorams raudoną spalvą suteikianti medžiaga taip pat turi priešvėžinių savybių, tačiau pastarajai kaip tik reikia karščio. Todėl pomidorus reikia pakaitinti. Puikus patiekalas – trinta pomidorų sriuba, pagardinta alyvuogių aliejumi ir česnakais. Ją patartina valgyti bent du kartus per savaitę. Norint sustiprinti priešvėžinį česnakų ir svogūnų poveikį, juos reikia smulkiai supjaustyti ir 10 minučių palaikyti. Juos patartina valgyti žalius arba dėti į maistą prieš baigiant jį gaminti.

Vėžio profilaktikos aspektu labai vertingi ir citrusiniai vaisiai. Juose esančios medžiagos tiesiogiai veikia vėžio ląstelių plitimo procesus, be to, turi priešuždegiminių savybių, pagerina kitų augalinių medžiagų įsisavinimą. J. F. Coy’us pataria salotas visada pagardinti šlakeliu citrinos sulčių, kurios, be kita ko, aliejų apsaugo nuo oksidacijos.

Anot vėžio tyrinėtojo, mūsų organizmui naudingos ne visos daržovės. Jis pataria atsargiai, nedideliais kiekiais valgyti marinuotus agurkus, moliūgą, lęšius, virtą raudonąjį buroką, žalias morkas, žirnius, avinžirnius, cukrinius kukurūzus pupeles ir bulves dėl didelio cukraus kiekio visai išbraukti iš kasdienio valgiaraščio.

Be apribojimų siūloma valgyti tik citriną

Iš vaisių jokių apribojimų J. F. Coy’us netaiko tik citrinoms. Nors vaisiuose cukrus gali būti ir fruktozės pavidalu, tačiau, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose obuoliuose vėžio ląsteles maitinančios gliukozės esą yra net daugiau nei fruktozės. Taip pat labai daug gliukozės yra vynuogėse bei džiovintuose vaisiuose, nes juose nėra vandens. Taip pat į nevartotinų vaisių sąrašą knygos autorius įrašė bananus, figas, datules.

Visus kitus vaisius jis priskyrė maisto produktų, kurių nereikėtų perdozuoti, grupei. Kiek labiau jis išskyrė šviežias uogas (avietes, gervuoges, žemuoges, braškes, mėlynes, serbentus), kadangi jos, be cukraus, turi medžiagų, kurios stabdo vėžio vystymąsi. Beje, mokslininkas linkęs vietoj šviežiai spaustų sulčių, kurios greičiau didina cukraus kiekį kraujyje, pirmenybę teikti vaisiams.

Tačiau gera žinia šokolado mėgėjams. Jį valgyti J. F. Coy’us leidžia, tiesa, tik juodąjį. Anot jo, šalia mėlynių ir vynuogių kauliukų, kakava yra viena svarbiausių proantocianido, kuris ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo ląsteles nuo mutacijų atsiradimo, bet ir įsikiša į energijos gavimo procesą vėžio ląstelėje, taigi ją marina. Ketvirtis šokolado, turinčio ne mažiau kaip 70 proc. kakavos, esą suteiks didžiąją šių vertingų medžiagų dienos dalį.

Priešvėžinių savybių turinčią žaliąją arbatą mokslininkas pataria gerti tik 8-10 min. pastovėjusią, o šiuo atžvilgiu ne mažiau naudinga ciberžole patiekalus skaninti kartu su pipirais. Mat ciberžolė organizme labai greitai perdirbama. Pipiruose esantis piperinas stabdo ciberžolės skaidymą, taigi stiprina jos poveikį.

Naujausi krūties, žarnyno ir prostatos vėžio tyrimai rodo, kad didelis vitamino D kiekis kraujyje taip pat padeda apsisaugoti nuo vėžio. Žarnyno vėžio atveju rizika sumažėja net 50 proc. Mūsų protėviai daug būdavo lauke, taigi gaudavo pakankamai vitamino D. Šiuolaikinis žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, todėl, anot J. F. Coy’aus, kasdien reikėtų bent pusvalandį pasivaikščioti – vitaminas D mūsų veido ir rankų odoje gaminsis net debesuotą dieną. Vitamino D daug yra riebiose žuvyse, svieste ir kiaušinio trynyje.

Mėsa mokslininkų vertinama prieštaringai

Anot Onkologijos instituto dietologės dr. Lilijos Jasevičienės, įvairūs tyrimai iš tiesų patvirtina, kad augaliniuose produktuose yra nuo vėžio apsaugančių medžiagų.

„Nustatyta, kad jų yra pomidoruose, apelsinuose, kopūstuose, tačiau gal obuolyje ar agurke tos medžiagos dar tiesiog neatrastos. Todėl Amerikos vėžio tyrimų institutas nurodo, kad vėžio prevencijai reikia valgyti visų vaivorykštės spalvų daržovių. Kita vertus, vien daržovių valgyti neužtenka, nes tai vien tik angliavandeniai, o juk reikia ir baltymų. Jų yra mėsoje ir žuvyje. Tiesa, šiais laikais žuvis užteršta, o ir daržovėse gali būti pesticidų, kurių vienareikšmiai reikėtų saugotis. Taigi kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Visgi reikėtų kažkaip rasti protingą viduriuką. Pagaliau mes ne tik vėžio saugomės, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų, kitų susirgimų. Jei kažkieno jautrus žarnynas, jis negalės valgyti tam tikrų daržovių, net ir norėdamas“, – samprotavo pašnekovė.

Anot dietologės, taip pat įrodyta, kad visi rūkyti mėsos produktai bei apdegęs maistas, ypač keptas ant grotelių, turi vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl L. Jasevičienė pataria dažniau virti arba troškinti, o kepant po kiekvienos porcijos keisti aliejų, nes ilgai naudojant tą patį aliejų susidaro kancerogeninės medžiagos. Jokiu būdu nederėtų naudoti aliejaus, jeigu ant jo etiketės nėra užrašo, kad jis tinkamas kepimui.

Vėžio rizikos veiksniu laikomas ir alkoholis, tačiau vynas vertinamas prieštaringai. Jis gaminamas iš vynuogių, kuriose esantys antioksidantai kaip ir apsaugotų nuo vėžio. „Tačiau alkoholio tikrai negalime rekomenduoti – tą patį poveikį galima gauti iš šviežiai spaustų sulčių. Naudingosios vynuogių medžiagos yra kauliukuose, kurie sutraiškomi jas spaudžiant“, – teigė specialistė.

Lietuvoje kasmet nustatoma keliolika tūkstančių naujų vėžio atvejų. Apie 20-50 proc. mirčių nuo įvairių navikų mokslininkai sieja su mitybos ypatumais. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, spėjama, kad jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume 10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio atvejų, o valgydami tik vieną kartą per dieną nedidelę mėsos porciją – 3-5 proc. storosios žarnos vėžio.

Anot Lietuvos mitybos specialistų, pietų lėkštėje turėtų būti du trečdaliai daržovių ir tik trečdalis mėsos. Daržovių ir vaisių, geriausiai šviežių, per dieną rekomenduojama suvalgyti nuo 400 iki 800 g, mėsos – vos 80 g. Tai žmogaus delno be pirštų dydžio ir storio gabaliukas. Be to, lietuviai 40-50 proc. kalorijų gauna su riebalais, daugiausiai – gyvuliniais. Anot specialistų, jie turėtų sudaryti ne daugiau 30 proc. Riebus maistas sukelia ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir žarnyno, prostatos vėžį bei didina riziką, kad atsinaujins krūties vėžys. Mat riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga gimdos, prostatos, tulžies pūslės, inkstų ir krūties vėžiu.

Tuo tarpu amerikiečių tyrimas parodė, kad per savaitę išgeriant du ar daugiau kaloringų gaiviųjų gėrimų, rizika susirgti vėžiu padidėja 87 proc. Tiesa, šį atradimą padarę mokslininkai nėra įsitikinę, ar dėl to reikia kaltinti gėrimus, ar kad juos vartojantys žmonės dažniau linkę į nesveiką gyvenimo būdą.

Tačiau ir sveikame maiste gali būti vėžį skeliančių medžiagų. Vienos jų, tokios kaip PAA, į maistą patenka iš aplinkos, kai deginamos dujos ir dyzelinis kuras. Jomis užteršiamos daržovės ir uogos, jei auga arti kelio ar prie gamyklų. Kitos medžiagos, pavyzdžiui, nitritai, nitratai, susidaro natūraliai. Jie gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje. Tiesa, maži jų kiekiai nepavojingi. Jų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas, vitaminai C ir E, taigi vėlgi teisinga mityba.

Dėl netinkamų produktų laikymo atsiranda kepenų vėžį sukeliantys pelėsiai. Šis grybelis gali veistis miltuose, ryžiuose ir kitur, jei produktai laikomi šiltoje ir drėgnoje vietoje.

Šaltinis: DELFI
Autorė: Inga Saukienė

1. Kodėl skiriasi vyrų ir moterų sportiniai pasiekimai atskirose sporto šakose ?

2. Kokią įtaką treniruotės ir varžybos turi mėnesiniam ciklui ir  atvirkščiai, kaip mėnesinis ciklas veikia sportinį darbingumą?

1. Moters organizmo biologiniai ypatumai, galintys turėti įtakos sportiniams pasiekimams.

1.1. Morfologiniai ypatumai.

Moterų ūgis vidutiniškai mažesnis. Tai išryškėja tik po lytinio brendimo.Tarp 8-13 metų, mergaitės, paprastai, būna sunkesnės ir aukštesnės už berniukus. Moterų yra didesnis santykis tarp ūgio sėdint ir ūgio stovint. Vyrų didesnis pečių ir dubens pločių santykis. Dėl platesnio dubens ir trumpesnių kojų, moterų bendras kūno svorio centras yra šiek tiek žemiau ( apie 55 procentai ūgio, kai tuo tarpu vyrų – apie 56-57 procentai ūgio). Tai duoda moterims pranašumą pusiausvyros reikalaujančiuose pratimuose.

Vyrų kaulai sunkesni, tvirtesni ir ilgesni.

Moterų didesnis riebalų procentas. Vidutiniškai moterys turi apie 25 procentus riebalų,o vyrai -  apie 15. Žinoma, šis rodiklis labai priklauso nuo sporto šakos, o taip pat genetinių sportuojančios moters ypatumų. Mažiausiai riebalų ( apie 6 procentus) turi ilgų nuotolių bėgikės ir ėjikės, daugiausiai – plaukikės. Dėl šio kūno sudėties ypatumo moterų geresnis plūdumas,jos mažiau netenka šilumos vandenyje,nors jų kūno paviršius ir didesnis. Tai duoda tam tikrą pranašumą plaukiant. Iš kitos pusės,tai yra trūkumas jėgos ir greičio sporto šakose,kurios susiję su savo kūno svorio pernešimu.

Raumenų kompozicija lyginant vyrus ir moteris nesiskiria. Tačiau moterų skaidulos yra plonesnės. Jose daugiau trigliceridų. Todėl netreniruotos moterys, dirbdamos aerobinį darbą santykinai daugiau energijos pasigamina riebalų  sąskaita (kvėpavimo koeficiantas būna mažesnis). Santykinis KF ir ATF kiekis nesiskiria.

1.2. Moterų ir vyrų pagrindinių  fizinių ypatybių skirtumai ir juos nulemiantys faktoriai.

1.2.1. Jėga.

Moterų absoliuti  jėga mažesnė vidutiniškai 1/3. Vyrų pranašumas didesnis lyginant viršutinių galūnių jėgą. Tiesa, treniruotos moterys gali būti net stipresnės už netreniruotus vyrus. Padalinus jėgą iš kūno masės arba, dar geriau, aktyvios kūno masės, skirtumas tarp vyrų ir moterų labai sumažėja. Pagaliau, skirtumas visiškai išnyksta, kai jėgą padaliname iš raumenų skerspjūvio ploto. Vadinasi, vienodas raumens plotas tiek vyro, tiek ir moters organizme generuoja panašią jėgą. Jėgos treniravimo galimybės geresnės tarp vyrų. Jų raumenų masė padidėja daugiau, ir tai daugiausia susiję su didesniu testosterono kiekiu vyro organizme. Moterų jėga jėgos pratimų poveikyje santykinai daugiau padidėja nervinių faktorių sąskaita. Taigi vyrų absoliuti jėga didesnė visų pirma dėl to, kad jų didesnė raumenų masė (tiek skerspjūvio, tiek ilgio sąskaita).

1.2.2. Raumenų susitraukimo greitis, reakcijos greitis vyrų ir moterų nesiskiria.

1.2.3. Lankstumas tarp moterų geresnis, kadangi jų stuburo krūtininė dalis santykinai trumpesnė, o kaklinė ir juosmeninė dalys santykinai ilgesnės, negu vyrų. Be to, moterų raiščiai elastingesni.

1.2.4. Ištvermė. Anaerobinė ištvermė vyrų geresnė, kadangi jų didesnė santykinė ir absoliuti raumenų masė, ilgesnės galūnės, didesnė absoliutus ATF ir KF kiekis. Aerobinė vyrų ištvermė taip pat geresnė.Tai daugiausia susiję su didesniu jų MDS.Paprastai, moterų absoliutus MDS ketvirčiu mažesnis už vyrų. Santykinis MDS mažiau skiriasi, bet moterų vis tiek mažesnis. Esant vienodam MDS, anaerobiniai slenksčiai praktiškai nesiskiria.Moterų MDS mažesnis dėl eilės visų pirma su vegetaciniais faktoriais susijusių priežasčių. Moterų santykinai mažesnė širdis, o tuo pačiu ir sistolinis tūris (1 lentelė).

1 lentelė

Moterų širdies veiklos rodiklių ypatumai (palyginus su vyrais)

Moterų kraujyje santykinai mažiau eritrocitų, todėl mažesnis kraujo deguoninis talpumas. ŠSD esant tam pačiam minutiniam kraujo tūriui moterų didesnis. Be to, moterų santykinai mažesnė GPT. Moterys kvėpuodamos santykinai daugiau naudoja tarpšonkaulinius raumenis, o vyrai diafragmą ir pilvo raumenis. Dėl to, moterų kvėpavimas dažnesnis ir ne toks gilus, todėl jų alveolių ventiliacija esant tai pačiai plaučių ventiliacijai mažesnė. Moterų ištvermei gali turėti įtakos ir kai kurie jų termoreguliacijos ypatumai. Moterų prakaito liaukų skaičius didesnis, bet vyrų prakaitavimo slenkstis mažesnis, o prakaitavimo greitis didesnis. Moterų geresnis šilumos laidumas aukštoje temperatūroje, bet blogesnis žemoje. Moterų kūno branduolio temperatūra postovuliacinėje mėnesinio ciklo fazėje būna padidėjusi. Taigi,pakinta termoreguliacijos sąlygos fizinio krūvio metu. Pagaliau, moterų darbingumui gali turėti įtakos kai kurie medžiagų apykaitos ypatumai. Moterų maisto medžiagų įsisavinimo greitis ir mežiagų apykaita ramybėje mažesni. Be to, moterims, ypač sportuojančioms, būdingas padidintas geležies poreikis.

2. Sportinės treniruotės įtaka moterų mėnesiniam ciklui.

Daugumai sportuojančių mergaičių, išskyrus plaukikes, yra būdingas vėlesnis lytinis brendimas. Manoma, kad iš vienos pusės tai susiję su natūralia atranka, dėl kurios į sportą daugiau patenka specifinį somatotipą turinčios mergaitės, turinčios santykinai mažesnę riebalų masę. O mokslininkai mano,kad viena iš menstruacijų atsiradimo sąlygų yra riebalų procento kūne tam tikro kritinio dydžio atsiradimas. Be to, vėlesniam sportuojančių mergaičių lytiniam brendimui gali turėti su sportine veikla susijęs stresas, kadangi jis didina plazmos prolaktino kiekį, o tai savo ruožtu slopina folikulino gamybą hipotalamo hipofizio sistemoje. Suaugusioms moterims taip pat gali pasireikšti tam tikri mėnesinio ciklo sutrikimai, susiję su sportine veikla. Dažniausiai pasireiškia oligomenorėja (kraujavimo sumažėjimas) ir antrinė amenorėja (menstruacijų išnykimas arba dažnumo sumažėjimas). Pagrindinės to priežastys – kūno riebalų kiekio sumažėjimas ir streso poveikyje padidėjęs prolaktino kiekis,  slopinantis folikulino gamybą (kadangi tarp folikulino ir prolaktino yra antagonistinė sąveika). Taip pat manoma, kad mėnesinio ciklo sutrikimus galii sukelti β-endorfino padidėjimas, kurį ypač stimuliuoja ištvermės krūviai. Tai per pagumburį slopina liuteinizuojančio hormono ir prolaktino, o taip pat estrogeno ir progesterono sintezę.

3. Mėnesinio ciklo įtaka sportiniam darbingumui.

Duomenys šiuo klausimu labai prieštaringi. Anketinės apklausos dėka nustatyta, kad rekordinius rezultatus atskiros moterys gali pasiekti bet kurioje mėnesinio ciklo fazėje.Taigi,visų pirma būtina konstatuoti, kad mėnesinio ciklo įtaka darbingumui labai individuali. Todėl galima kalbėti tik apie tam tikram moterų kiekiui būdingas tendencijas. Nustatyta,kad aerobinė ištvermė dažnai geriausia būna postovuliacinėje fazėje. Jėgos ir greičio savybių kitimui būdinga M formos kreivė. Pirmas šių savybių pikas būna folikulinės fazės pabaigoje, antras – postovuliacinėje fazėje.Visi minėti pakitimai,tur būt, susiję su kraujo netekimu menstruacijų fazėje,termoreguliacijos ypatumais ir nervų sistemos būsenos pasikeitimais.

Tikriausiai ne kartą jautėte, tarsi kažko trūktų. Paprastai poreikiai išsyk suvokiami aiškiai: noriu įsimylėti, padaryti karjerą, nusipirkti mašiną. Tačiau esama dalykų, kurių stygiaus mes negalime nustatyti, bet nuo jų buvimo ar nebuvimo priklauso mūsų sveikata ir nuotaika. Taip yra su vandeniu, kurio organizmas tikrai gauna nepakankamai. Išgerdami per dieną viso labo puodelį kavos ir dvi stiklines sulčių, atimame iš savęs energiją. Juk vanduo, organizme generuojantis visus gyvybiškai svarbius procesus, yra pagrindinis energijos šaltinis.

Vandens! Vandens!

Jei jaučiate nuovargį ir susierzinimą, nerimą ir prislėgtumą – gal paprasčiausiai norite gerti? Nejuokaujame – nuolatinis vandens stygius organizme gali tapti depresyvių nuotaikų priežastimi. Ir tai moksliškai pagrįsta: kai organizmui trūksta vandens, į smegenis nebepatenka pakankamai skysčių, kad būtų patenkinti jų energetiniai poreikiai. Savo ruožtu vandens trūkumas smegenų ląstelėse mus veikia slegiančiai ir gimdo nemalonius pojūčius. Todėl, pajutę, jog ryte nėra jėgų atsikelti iš lovos, išgerkite stiklinę vandens.

Kokie pirmieji dehitratacijos signalai? Pirmiausia, troškulys. Būkite atsargūs ir nelaukite šio pojūčio, kad pagaliau į rankas paimtumėte stiklinę vandens. Greičiau pasijusite esą alkani – pirmieji troškulio ir alkio požymiai, atsirandantys, sumažėjus energijos lygiui smegenyse, labai panašūs. Palaikydami troškulį alkiu, paprastai skubame numalšinti jį kuo nors saldžiu, – sako medikai. – Jeigu stiklinė vandens šimtu procentų patenkina smegenų poreikius, tai šokoladukas su šia užduotimi susidoroja tiktai dvidešimčia procentų. Tad mes pasipildome nešvariu kuru, ir dar kamuojamės nuo sąžinės priekaištų dėl sušveisto saldumyno.

Esant nepakankamą hidrataciją rodo ne tik pastovus troškimas pasistiprinti, bet ir nuotaika, kuri stabiliai laikosi “žemiau nulio”. Požymiais gali būti ir galvos skausmai, tamsūs ratilai po akimis, odos suerzinimas, pernelyg aukštas ar pernelyg žemas kraujospūdis, virškinimo sutrikimai ar kvėpavimo sistemos problemos.

Pasekmės – pataisomos

Paprastai vietoj to, kad pradėtume gerti, mes imame valgyti ir pakrauname organizmą “ne ta” energija, sumažindami jo produktyvumą. Iš čia – ir tuštumos jausmas, ir kaltės pojūtis prieš save patį, ir sunkumas, slegiantis pečius ir skrandį. Jei alkio jausmą nuslopinsime truputėlį pasūdytu vandeniu, pamažėle įprasime pajusti norą valgyti tik tada, kai išties kils poreikis valgyti.

Stingant vandens organizme, sutrinka gyvybiniai procesai, ir tai sukelia įvairiausius sutrikimus. Laimei, žmonės tai pradeda suprasti: šiandien vis daugiau išvysi ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių su vandens buteliukais rankose.

Vienas iš nemalonumų, kuriuos dovanoja vandens trūkumas organizme – neurologinio pobūdžio sutrikimai. Neurologai perspėja, kad stingant skysčių, įvyksta pažeidimų hemato – encefalinio barjero kapiliarų veikloje ( šis barjeras atskiria centrinę nervinę sistemą nuo kraujotakinės ), o tai gali sukelti išsėtinę sklerozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Kita grėsmė – diabetas, kuris artinasi tuo sparčiau, kuo dažniau mes paprastą vandenį pakeičiame saldžiu ar gazuotu arba sultimis iš pakelių.

Dėl vandens stygiaus kenčia visas organizmas, sustiprindamas tokias ligas, kaip astma, bronchitas, onkologiniai susirgimai. Be to, skystis reikalingas saugiam toksinų išvedimui, tad jo trūkumas gali sukelti organizmo apnuodijimą.

Stumdamas į kiekvieną kūno ląstelę maistingąsias medžiagas ir šalindamas iš jų medžiagų apykaitos procesus, vanduo dirba kaip energijos gamintojas elektrinių turbinose. Norite paleisti mechanizmą visu stiprumu? Išmokite laiku atsigerti!

Šlapieji normatyvai

Mūsų klimato sąlygomis vasarą ir esant minimaliam fiziniam krūviui per dieną reikėtų suvartoti tris su puse litro skysčių drauge su maistu. Tačiau ne viskas, ką galima įsipilti į stiklinę, yra vanduo! Kava, arbata ir gazuoti gėrimai, kuriais tradiciškai malšiname troškulį, duoda priešingą efektą.

Pasak dietologų, patenkinti organizmo vandens poreikį gali, deja, tik vanduo. Iš pirmo žvilgsnio nekalta arbata, taip pat kava, alkoholis ir pramoniniai gėrimai ( ypač energetikai ), be cheminių komponentų, turi ir vandenį iš organizmo varančių medžiagų. Viena iš jų – kofeinas. Pasižymėdamas šlapimą varančiomis savybėmis, jis yra dehidratuojančiu agentu, be to, sukelia pripratimą, kadangi betarpiškai veikia smegenis. Tai reiškia, kad kava nenumalšinsite troškulio, bet norėsite gerti dar labiau.
Į jūsų sveikatą!

Egzistuoja klaidinga nuomonė, jog dažnas vandens vartojimas apkrauna inkstus. Tai netiesa: jie pradeda susidėvėti būtent tuo atveju, kai jiems tenka valyti organizmą ir išvesti atliekas negaunant pakankamo kiekio vandens. Tad jei nenorite inkstuose turėti akmenų, įpraskite gerti skysčių tiek, kiek reikalauja organizmas.

Nevertėtų pamiršti, kad yra ir antra medalio pusė – perteklinis ir netvarkingas gėrimas sukuria papildomą krūvį širdžiai ir kraujagyslėms, skatina šalinti iš organizmo vertingas medžiagas per inkstus ir prakaito liaukas. Todėl neperkraukite organizmo skysčiais – juk nesate vandens bokštas. Tiesiog paskirstykite aštuonias stiklines visai dienai taip, kad netektų daug gerti esant tuščiam skrandžiui, prieš miegą ir kad neužgertumėte maisto labai šaltu vandeniu.

Šaltinis: www.siauliaiplius.lt

Atnaujinta Bodybuilding.lt maisto papildų parduotuvė jau vėl jūsų patogumui!

Kas pasikeitė?

• Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu internetinė parduotuvė yra pasiekiama kiek kitu adresu: http://www.bodybuilding.lt/parduotuve.
• Padidinome ypatingai aukštos kokybės Dymatize papildų liniją bei papildėme asortimentą Aone papildais sportuojantiems.
• Įdiegtas patogus prisijungimas su Facebook. Jeigu turite savo Facebook – nereikia registruotis. Tiesiog paspauskite viršuje esantį mygtuką “Prisijungti su Facebook” ir galėsite pirkti!
• Įdiegtas patogus būdas bendrauti ir komentuoti / gauti atsakymus apie produktus, panaudojant Facebook comments. Įeikite į jus dominantį produktą ir apačioje, po produkto aprašymu parašykite komentarą / klausimą.

Šiek tiek informacijos apie Aone Nutrition:

Maksimalumas – tai kiekvieno sportininko šūkis. Aone – maisto papildai tam, kad padėtų siekti maksimalaus užsibrėžto tikslo. Visi produktai yra orentuoti į maksimalų veiksmingumą ir kuo mažiau naudojant teršalų, dirbtinių saldiklių, stabilizatorių, dažiklių. Todėl AONE produktai yra vertinami profesionalių sportininkų bei žmonių siekiančių geresnės sveikatos. Mokslininkai panaudoja savo visas žinias, kad išgautų natūraliausią produktą ir, kad galėtumėte siekti tobulo progresuojančio rezultato.
2007 metai įmonėi buvo suteiktas ISO 9001-2000 sertifikatas.
2009 metų pradžioje dalis gamybos buvo perkelta į „Pharmacent AG“ Šveicarijos įmonę.

• Aone siūlo daugiau nei 20 metų patirtį kuriant ir gaminant sporto papildus
• Aone siūlo platų ir logišką produktų pasirinkimą
• Gamyboje naudojamos tik aukščiausios kokybės žaliavos
• Aone garantuoja produktų veiksmingumą
• Aone dirba su žinomiausiais pasaulio specialistais
• Aone dirba ir konsultuojasi kartu su klientais, tiekėjais, sportininkais

Bodybuilding.lt maisto papildų parduotuvė

Šiuo metu BodyBuilding.lt internetinėje parduotuvėje vyksta atnaujinimo darbai, kurie truks porą savaičių. Atsiprašome už nepatogumus!